Mėnesiai, kada geriau eiti ir neiti atostogų
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad fiksuotą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams palankiausi mėnesiai atostogauti yra kovas, balandis, rugpjūtis, rugsėjis ir gruodis. Tada atostoginių galima tikėtis nuo 18 iki 59 eurų didesnių nei alga. Dosniausias mėnuo – kovas.
„Tada darbuotojas gaus daugiausia atostoginių, nes kovo mėnesio darbo dienų skaičius yra didesnis, o vidurkis skaičiuojamas iš mėnesių, kuriuose darbo dienų skaičius mažesnis. Tai vienos darbo dienos įkainis pakeičiamas į brangesnį.
Todėl kovo mėnesį, jeigu alga „ant popieriaus“ yra 1300 eurų ir atostogaujate 10 darbo dienų, jūsų alga „ant popieriaus“ gali būti net 59 eurais didesnė“, – naujienų portalui lrytas.lt kalba D.Čibirienė.
Tuo metu sausis, vasaris, birželis, spalis ir lapkritis yra nepalankiausi mėnesiai atostogoms, nes gaunama suma bus mažesnė negu alga. Netenkama pinigų suma gali svyruoti nuo 9 iki 50 eurų.
D.Čibirienė skaičiuoja, kad 1300 eurų uždirbantis asmuo, norintis atostogauti 10 dienų, lapkritį gautų 1250 eurų. Tai – 50 eurų mažiau negu alga ir net 109 eurais mažiau, palyginti su atostogomis kovą.
Liepa yra mėnuo, kada atostoginiai bus lygūs gaunamai algai, tai yra nei bus didesni, nei mažesni.
Minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunantiems darbuotojams atostogauti palanku visus metus.
„Jeigu paskaičiuojami atostoginiai išeina mažiau nei MMA, Darbo kodeksas sako, kad taip negalima, turi darbdaviai pridėti.
Tai jeigu uždirbi minimalią algą ir eini atostogauti, niekada negausi mažiau nei MMA, gali gauti tik daugiau. Metuose yra 6 mėn., kada gali gauti daugiau, o kitais mėnesiais gausi minimalią, bet niekada mažiau“, – sako D.Čibirienė.
Be to, šiemet MMA padidėjo ir siekia 642 eurus. Tad uždirbantiems minimalią algą dabar atostogauti yra palankiau negu pernai.
Reikia atsižvelgti į prastovas
D.Čibirienė aiškina, kad, jeigu darbuotojas buvo nepertraukiamose prastovose mažiau nei tris mėnesius, atostoginiai bus paskaičiuoti pagal darbo užmokestį, kuris buvo mokamas už ne prastovų metu dirbtas darbo dienas.
„Jeigu dirbote nors dvi dienas per tris mėnesius, tai iš tų dviejų darbo dienų būtų paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, ir jis būtų taikomas už visas atostogų darbo dienas“, – sako D.Čibirienė.
Tačiau problema yra tada, kai asmuo nepertraukiamose prastovose yra jau tris mėnesius, o po jų – nori atostogauti.
„Pavyzdžiui, prastovose buvote spalį, lapkritį ir gruodį, o nuo sausio pradedate atostogauti. Reikėtų skaičiuoti vidurkį iš spalio, lapkričio ir gruodžio, o tais mėnesiais jūs buvote prastovose ir jokio darbo užmokesčio negavote. Tai reiškia, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal darbo sutartį, koks joje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis“, – pasakoja D.Čibirienė.
Pasak jos, dažniausiai sutartyse numatytas atlygis yra mažesnis, nei iš tiesų asmens gaunama alga. Reikėtų pridėti priemokas už viršvalandžius, naktinį darbą, įvairias premijas.
Tokiu atveju, einant atostogų po 3 mėnesių prastovų, asmuo praranda galimybę gauti didesnius atostoginius, nes jie mokami ne pagal faktiškai gaunamą algą su priedais, o pagal sutartyje numatytą, dažniausiai, mažesnį atlygį.
„Gaunant nepastovų atlyginimą, svarbu surasti tris mėnesius, kada jūsų priedai ir alga buvo didžiausi. Jeigu turėsite didžiausią vidurkį, tada ir gausite didžiausius atostoginius“, – pataria D.Čibirienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vidurkis skaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priedų ir premijų. Tačiau tam nepriklauso prastovos, skatinamosios stipendijos už būsimus rezultatus, įvairios išmokos ir premijos švenčių dienomis, jubiliejų ir sukakčių proga.
Taip pat nesumuojama dabar pasirodžiusi išmoka nukentėjusioms per pandemiją įmonėms, kurios gali skirti priedus prie darbo užmokesčio darbuotojams, turėjusiems nedarbingumus ir gavusiems per mėnesį mažesnes pajamas.
Tačiau, jeigu darbuotojas visada gauna fiksuotą darbo užmokestį, problemos nėra ir atostogų gali eiti iš karto net ir po 3 mėnesių prastovų.
Geriausia – prieš vakciną
Nors skaičiuojama, kad ilsintis sausį atostoginius galima gauti net 31 euru mažesnius negu atlyginimas, bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vis tiek turi kitokią nuomonę. Jo teigimu, ilgametės tendencijos rodo, kad būtent sausio pirmoje pusėje dažnai atostogauja įmonių vadovai. Tada palanku ilsėtis ir darbuotojams.
„Kadangi vadovai atostogauja, atitinkamai ir darbo krūvis sumažėja, tai ir darbuotojams apsimokėtų eiti tuo metu atostogų“, – sakė A.Izgorodinas.
Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą – vakciną. Ekonomisto nuomone, geriausia atostogauti ne vasarą, o būtent prieš masinę vakcinaciją, iki birželio mėnesio.
„Tol, kol nėra prasidėjusi masinė vakcinacija, ekonomikos ciklas nebus labai stiprus, nes nei vidaus, nei eksporto rinkos nerodys super stiprių augimų. Tai būtų galima darbuotojams išeiti atostogų šiais metais truputėlį anksčiau, ne vasarą, nes kaip tik vasarą masiškai išjudės vakcinacija ir atitinkamai žmonės pradės ir Lietuvoje, ir Europoje stipriai leisti pinigus.
Tai gali būti taip, kad kai kuriems verslams, pavyzdžiui, viešbučiams, restoranams, bus pakilimas, darbymetis, kuris tęsis ir vasarą, ir rudenį. Gali būti, kad tiems žmonėms, kurie norės vasaros atostogų, bus nelengva tą padaryti, nes įmonės lieps dirbti ir uždirbti“, – su portalu lrytas.lt dalijasi prognozėmis A.Izgorodinas.
Net kai ekonomika ir darbai atsigaus, ekonomistas mano, kad vadovai vadovausis Darbo kodeksu ir nebus linkę neišleisti darbuotojų atostogauti, kad nepritrūktų darbo jėgos. Vis dėlto, jis pamini, kad dabar ypač prireiks mąstymo ne tik apie save, bet ir visą kolektyvą.
„Jeigu žmonės nori daugiau uždirbti ir pajusti ekonomikos atsigavimą, jie turi suprasti, kad reikės padirbėti, nes užsakymai ir klientai patys savaime neateis. Darbuotojai gali pasiimti atostogų bet kada, tačiau čia yra uždarbio ir pinigų klausimas, nes visi norime iš to ekonomikos atsigavimo uždirbti, bet tam reikia dirbti“, – teigė A.Izgorodinas.
Ką sako klimatologai
Kaip ir visada, jeigu mėgstama šiluma, norima atostogauti vasarą – šilčiausiu metų sezonu. Tačiau, jei nespėta pailsėti pernai, dabar irgi puiki proga pasidžiaugti ne visai žiemiškais orais.
„Žiemos šiltos, sniego mažai, tas jausmas lauke daugiau lapkričio nei žiemos, bet tai nereiškia, kad čia blogas oras atostogoms.
Sausis, vasaris, kovas prognozuojami šiltesni iki 2 laipsnių, kaip ir buvo gruodį. Bus laikotarpių, kai pasnigs ir bus šaltukas, bet bendra tendencija bus panašiai kaip gruodį: trumpai pasnings, ištirps, kelias dienas minusas, kelias dienas apie nulį laipsnių“, – naujienų portalui lrytas.lt sako Vilniaus universiteto klimatologas Justinas Kilpys.
Kokie bus orai vėliau – prognozuoti negalima, nes orai greitai kinta. Pasak klimatologo, orų prognozės sudaromos 7–10 dienų į priekį, o visos kitos, kurios nusako daugiau negu dešimties dienų orus, – nepatikimos.
Tačiau į atostogų laiko pasirinkimą J.Kilpys žvelgia optimistiškai.
„Atostogauti yra labai gerai ir reikia džiaugtis tuo laikotarpiu, o ne sukti galvą dėl orų“, – nusijuokia J.Kilpys.
