Šventėms baltą mišrainę šiemet galima pasigaminti gana pigiai, užtat augintojams – ne pyragai

Šventėms baltą mišrainę šiemet galima pasigaminti gana pigiai. Kai kurie prekybos tinklai morkas pardavinėjo pusvelčiui.

Plautų, bet nefasuotų morkų vidutinė kilogramo kaina sukdavosi apie 0,4 euro, o prieš Kalėdas ar net dabar jų buvo galima prisipirkti vos už 9 centus.

Lietuviškų nefasuotų bulvių kaina taip pat juokinga, nes ir be nuolaidos jos kainuoja 0,17–0,3 euro už kilogramą. Pakuotė ir plovimas bulvių kainą smarkiai paaugina – iki 0,6–0,7 euro už kilogramą, o už tokį kiekį ekologiškų reikėtų sumokėti apie eurą.

Nefasuotų burokėlių kaina irgi nedidelė, parduotuvėse ji sukasi apie 0,22 euro už kilogramą.

Tačiau žmonės dažniau tiesia ranką prie virtų, nors jų kilogramo kaina svyruoja nuo 0,7 euro iki 1,96 euro.

„Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, pastaruoju metu bulvių parduodama daugiau.

„Dėl to kaltas geras jų derlius, o kainos šįmet yra gerokai mažesnės nei pernai“, – sakė D.Ryliškis.

„Jau daugelį metų dirbame su Lietuvos ūkininkais ir prioritetą skiriame būtent lietuviškai produkcijai. Šiųmetis derlius yra geras ir itin gausus, o tai sudaro sąlygas užtikrinti palankias lietuviškų daržovių kainas pirkėjams“, – sakė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Šiame tinkle gruodį morkos yra 47 proc. pigesnės nei pernai, bulvės – 34 proc., kopūstai – 38 proc., svogūnai – 31 proc., burokėliai – 19 proc.

„Taip pat pastebėjome, kad lietuviškų daržovių pardavimas šį gruodį yra didesnis negu pernai: bulvių – kone 70 proc., morkų – 17 proc., ilgavaisių agurkų – 31 proc., svogūnų – 20 proc., virtų burokėlių – 35 proc.

Tradiciškai prieš Kalėdas žmonės daugiau perka daržovių, kurios naudojamos šventiniams patiekalams ruošti.

Taip pat dėl COVID-19 pandemijos daugiau gaminama namuose, todėl ir daržovės dažniau atsiduria pirkinių krepšeliuose“, – paaiškino E.Dapkienė.

Bulvių ir daržovių supirkimo kainų žmonės paprastai net nežino, nes jos yra svarbios ūkininkams. O šiais metais jiems ne pyragai.

Juo labiau kad kaimynai lenkai gali pasiūlyti ypač pigių daržovių. Pavyzdžiui, gruodžio viduryje Lenkijos didmeninės prekybos bazėse bulvių kilogramo kaina buvo 0,07 euro, morkų – 0,11 euro, burokėlių – 0,08 euro, svogūnų – 0,14 euro. Tokios kainos mūsiškes taip pat spaudžia žemyn.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šiemet augintojams už bulves mokama maždaug trečdaliu pigiau negu pernai – minimali kaina yra apie 0,08 euro už kilogramą, maksimali – 0,17 euro. Tiek mokama už ypač išvaizdžias, kokybiškas bulves.

Plautų morkų minimali supirkimo kaina pernai rudenį už kilogramą buvo 0,18 euro, neplautų – 0,15 euro, maksimali – apie 0,3 euro.

Šiemet už itin kokybiškas mokama 0,22 euro, už įprastines – apie 0,1 euro.

„Morkos, kurios superkamos už aukštesnę kainą, tesudaro dešimtadalį viso parduodamo jų kiekio. Kitką ūkininkams tenka parduoti už minimalią kainą“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.

Šiemet gerokai menkesnės ir kitų daržovių supirkimo kainos, pavyzdžiui, už baltagūžių kopūstų kilogramą lapkričio pabaigoje buvo mokama 0,1 euro (pernai 0,14 euro), už svogūnų – 0,14 euro (pernai – 0,22 euro).

Burokėlių kilogramo kaina išliko panaši – apie 0,1 euro.

Pasak Z.Cironkienės, COVID-19 pandemija pakeitė daržovių pardavimo proporciją.

„Paskelbus karantiną viešojo maitinimo įstaigos arba visiškai užsidarė, arba gamina maistą išsinešti.

Pagal naujuosius higienos normų reikalavimus, jos privalo turėti atskiras patalpas mėsai ruošti, atskiras – daržovėms.

Dauguma jų tokios galimybės neturi, tad perka pusgaminius – jau nuskustas bulves bei morkas, bulvių tarkius ar gruzdinti paruoštas bulves.

Taigi perdirbti šiuo metu bulvių nuperkama ypač mažai.

Nors šviežiam vartojimui ir jų, ir kitų daržovių paduodama gerokai daugiau ne pernai, prarasto perdirbti skirtų daržovių kiekio pardavimas „namams“ vis dėlto neatsveria“, – kalbėjo Z.Cironkienė.

Jos teigimu, perdirbti skirtų pirkinių duomenis pateikia tik didžiausios įmonės, o gausybė smulkių nėra įpareigotos to daryti.

„Bulvių supirkimas perdirbti susitraukė ne keliomis dešimtimis procentų, bet perpus ar netgi triskart.

Tikrieji vartoti skirtų daržovių pardavimo duomenys taip pat pasislepia po šešėline prekyba.

Mes tik žinome, kiek produkcijos sumažėjo daržovių augintojų saugyklose“, – sakė asociacijos vadovė.

ŽŪIKVC duomenimis, šių metų lapkritį, palyginti su 2019-ųjų lapkričiu, šviežiai vartoti skirtų bulvių iš Lietuvos augintojų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės supirko maždaug 10,5 proc. daugiau – apie 3830 tonų. Perdirbti skirtų bulvių supirkta net 38 proc. mažiau – apie 419 tonų.

Daržovių, kurios skirtos vartoti šviežios, 2020 metų lapkritį, palyginti su 2019 m. lapkričiu, supirkta maždaug 3 proc. daugiau – apie 4631 toną.

Česnakų supirkimas padidėjo kone triskart – iki 15,3 tonos, baltagūžių kopūstų – 28,5 proc. (iki 1798 tonos), salierų gumbų – 14,3 proc. (iki 10,6 tonų), morkų – apie 5,3 proc. (iki 1096 tonų).