Nuotekose liekanti pavojingų medžiagų tarša – lyg rakštis panagėje: ir skauda, ir ištraukti neįmanoma. Apie tai šiuo metu trimituoja vandentvarkos įmonės.
Mat nuo sausio keisis mokestis už kai kuriuos teršalus, o sykiu – ir vartotojų abonentinis mokestis.
Šiuo metu už kubinio metro nuotekų sutvarkymą didmiesčiuose gyventojai moka apie 1,3 euro, regionuose – apie 1,8 euro.
Anot vandentvarkininkų, pasikeitęs teršalų apmokestinimas per metus jiems kainuos apie 0,76 mln. eurų, tad mokestis už nuotekų sutvarkymą gali pabrangti apie 5 proc.
Pergrupavo teršalus
Ftalatai, cinkas, kiti pavojingi teršalai – vienoje grupėje, fosfatai, nitritai ir nitratai – kitoje.
Iš viso prieš metus buvo nustatytos 5 į vandenį patenkančių teršalų grupės, numatytos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme.
Tačiau tuo nebuvo apsiribota. Ankstesnio aplinkos ministro komanda rudenį parengė įsakymo projektą dėl tų teršalų apmokestinimo nuo 2021 m. sausio 1-osios, perskirstydama kai kuriuos teršalus į kitas grupes.
Didžiausi mokesčiai yra pirmojoje grupėje atsiduriantiems teršalams. Jų tonos mokesčio tarifas siekia 381,4 mln. eurų. Būtent – tiek, nes realiai ftalatų kiekis nuotekose yra labai mažas: šio elemento leistina koncentracija yra 2 mikrogramai litre (μg/l).
Už antrosios grupės teršalų toną nustatytas 17,3 mln. eurų tarifas. Penktosios grupės teršalai yra „pigiausi“ – jų tonos tarifas yra 2516 eurų.
Mokesčiai pučiasi
„Tarifai už tam tikrus teršalus jau buvo pakelti nuo 2020-ųjų sausio, o vidurvasarį dėl to padidėjo ir abonentinis mokestis vartotojams. Dabar aplinkos ministras S.Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo teršalai yra pergrupuojami.
Vien mūsų įmonei mokestis už teršalus per metus augs 50 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, iki šiol už nuotekose liekančius ftalatus mokėdavome 2 tūkst. eurų, dabar teks pakloti 21 tūkst. eurų per metus“, – kalbėjo vandentvarkos įmonės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius.
Jo teigimu, blogiausia, kad ministerija nesikalba.
„Mes siuntėme raštą su argumentais – jokios reakcijos, jokios diskusijos. Teisės akto derinimas tebuvo formalumas. Bet nuo tokios skubos ar padidintų mokesčių gamtai nebus geriau – tam tikrų teršalų išvalymas iš nuotekų nepagerės“, – kalbėjo J.Matkevičius.
Anot pašnekovo, toks ministerijos sprendimas pandemijos sukeltu ekonominiu sunkmečiu, netaikant jokio pereinamojo laikotarpio, visiškai nepateisinamas.
Nepašalinamos priežastys
„Šiaulių vandenų“ duomenimis, pramonė suvartoja apie 7 proc. vandens ir tiek pat išleidžia nuotekų, gyventojai – apie 80 proc., likusią dalį – įstaigos.
„Darėme tyrimus aiškindamiesi, kur daugiausia susikaupia ftalatų. Tai – gyvenamieji namai. Taigi ne mokesčius už taršą reikia kelti, bet šalinti priežastį – mažinti plastiko buityje naudojimą“, – svarstė pašnekovas.
Mat ftalatai yra sudėtinė plastiko dalis, gamybos metu naudojama jam suminkštinti. Šie chemikalai iš plastiko pakuočių lengvai patenka į skysčius.
Pasak J.Matkevičiaus, pagal naująjį įsakymą fosfatai, nitratai ir nitritai priskiriami penktajai teršalų grupei.
O šie teršalai yra bendrojo azoto ir bendrojo fosforo sudėtinės dalys.
„Už pastaruosius teršalus jau mokame pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytus tarifus. Vadinasi, už tą patį teks mokėti du kartus“, – kalbėjo J.Matkevičius.
Pasak jo, apskritai iki šiol liko neįgyvendinti Aplinkos ministerijos pažadai pataisyti ydingą teisinį reguliavimą – atliekant laboratorinius tyrimus kontroliuoti taršias įmones ar taikyti drausminančias netesybas.
„Todėl dabar principas „teršėjas moka“ ir jo mokestinė našta gula ne ant tikrojo teršėjo, o ant visų vartotojų pečių“, – aiškino J.Matkevičius.
Nebus ko investuoti
Pasak Lietuvos vandentvarkos įmonių asociacijos vadovo Broniaus Miežutavičiaus, nėra skirtumo, kaip teršalai sugrupuojami.
Svarbiausia, kad taip didinami mokesčiai vandentvarkos įmonių veiklai, kuri vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus.
„Juk neišvalysime nuotekų geriau, nei dabar išvalome. O baudas už teršimą mums teks mokėti iš savų pajamų, vadinasi, negalėsime investuoti į technologijas, kurios padėtų išvengti padidėjusios taršos“, – kalbėjo B.Miežutavičius.
Turi mokėti visi
Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus „Lietuvos rytui“ atsiųstame komentare teigiama, kad įsakymu siekiama tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“.
Tai reiškia, kad kiekvienas aplinkos teršėjas privalo padengti teršalų išvalymo sąnaudas, o už išleidžiamus į aplinką teršalų kiekius sumokėti mokesčius, kurie skiriami aplinkosauginėms priemonėms finansuoti.
Anot ministerijos, teršalai penkioms grupėms priskiriami atsižvelgiant į jų kenksmingumą aplinkai, sveikatai bei ES reikalavimus, kurie numatyti Nuotekų tvarkymo reglamente.
Pavyzdžiui, prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis laikomos ypač patvarios, biologiškai besikaupiančios ir toksiškos medžiagos, kurios kelia pavojų vandens aplinkai ir per ją – žmogaus sveikatai.
Atskirai grupei priskirtos medžiagos, dėl savo poveikio keliančios susirūpinimą ES mastu. O štai ketvirtai teršalų grupei jau priskiriamos tos medžiagos, kurios ES mastu nėra reglamentuojamos, tačiau jos vis tiek yra kenksmingos aplinkai.
Principas „teršėjas moka“ šiuo atveju įgyvendinamas per paslaugų tarifus. Juos sumoka kiekvienas, kuris nuotekas išleidžia į nuotakyną. Galutinis teršėjas yra vandenvalos įmonės, kurios išleidžia į aplinką ne visai išvalytas nuotekas. Už šią likutinę taršą jos turi sumokėti mokestį.
„Principas „teršėjas moka“ šiuo atveju įgyvendinamas per paslaugų tarifus. Juos sumoka kiekvienas, kuris nuotekas išleidžia į nuotakyną, priklausantį vandenvalos įmonėms.
Galutinis teršėjas yra vandenvalos įmonės, kurios išleidžia į aplinką ne visai išvalytas nuotekas. Už šią likutinę taršą jos turi sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, kuris turi būti adekvatus aplinkai daromai žalai“, – paaiškino ministerija.
