Bene didžiausios žiemos šventės šiais metais padovanos net keturias nedarbo dienas: prie Kūčių stalo susėsime ketvirtadienį, tuo metu pirmoji ir antroji Kalėdų dienos bus švenčiamos penktadienį ir šeštadienį.
Naujuosius metus pasitiksime naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, tad ir pirmoji 2021-ųjų diena – penktadienis – laisvadienis. Tuo metu kitąmet taip pat galėsime džiaugtis keturiais ilgaisiais savaitgaliais.
Dėl prastovų – daugiau atostogaujančių
„Kokia prasmė po Naujų metų dar eiti atostogų, jei galima legaliai išleisti į prastovas darbuotoją be jokių nuostolių“, – naujienų portalui lrytas.lt sako Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas.
Jis primena apie Vyriausybės žadamą 100 proc. darbuotojo algos kompensaciją ir maksimalią subsidiją, kuri siektų du minimalios mėnesio algos (MMA) atlyginimus. Kadangi šiuo metu prastovose esantys darbuotojai gauna mažesnę pinigų sumą nei jų alga, tai gali paskatinti žmones labiau rinktis eiti apmokamų atostogų tarpušvenčiu, o ne po Naujų metų.
Be to, D.Arlauskas akcentuoja, kad atostogos tarpušvenčiu ekonomikai didelės žalos tikrai nedaro.
„Galima naudoti aritmetinį variantą: metuose 365 dienos, iš jų – daugiau nei 300 darbo dienų. Jei dieną-dvi nedirbama, tarsi prarandama pinigų. Tačiau pamirštame, kad per atostogas labai padidėja paslaugų sektoriaus paklausa ir žmonės išleidžia daugiau pinigų“, – mintį dėsto D.Arlauskas.
Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Jos įsitikinimmu, daugiau bėdų ir nuostolių gali kilti ne kai darbuotojas išeina atostogų, o kai suserga.
„Planavai, kad dirbs vienas kiekis žmonių, o staiga tau iškrenta tam tikri žmonės, nes jie serga. Tai, iš tikrųjų, gali sutrikdyti pačią grandinę“, – aiškina I.Ruginienė.
Jos pastebėjimu, šiemet galimai atostogaus ne tik dirbantys gyvai, fizinį darbą, bet ir dirbantys nuotoliniu būdu.
„Atrodo, dirbama nuotoliniu būdu, esama namuose, tačiau tai visiškai nereiškia, kad turimas laisvesnis režimas. Kaip tik nuotolinis darbas tik padidina darbo krūvį, žmogus dirba kur kas daugiau negu dirbdamas ofise ir perdegimo galimybė yra didesnė.
Tai žmonės, matyt, naudosis atostogų galimybe, kad pailsėtų tarpušvenčiu, atsijungtų nuo visų darbų, nuo ryšio priemonių ir pabūtų su šeima“, – svarsto I.Ruginienė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiemet neįprasta situacija ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl priverčiamųjų atostogų skundų.
„Keisčiausia, kad neturime skundų dėl vertimo eiti neapmokamų atostogų. Gal tai yra susiję su tuo, kad dabar darbdaviai išgirdo pažadą dėl tokios saldžios paramos ir tai pristabdė norą priverstinai išleisti nemokamų atostogų“, – apie valstybės planuojamą 100 proc. prastovos kompensaciją užsimena I.Ruginienė.
Atostogauti galės ne visi
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė pastebi, kad darbuotojai, ypač šventiniu laikotarpiu, dažniausiai renkasi apmokamas atostogas, nes tada išlaidos būna smarkiai padidėjusios. Vis dėlto atostogauti galės ne visi.
„Jei dėl įmonės veiklos specifikos šventiniu laikotarpiu veiklos apimtys yra išaugusios, darbdavys bus linkęs susitarti su darbuotoju dėl jo atostogų kitu metu, kad jam nereikėtų ieškoti ir samdyti papildomos darbo jėgos įsipareigojimų įvykdymui. Tačiau tokiose įmonėse darbuotojai veiklos tendencijas žino iš anksto ir atostogas planuoja kitu metu“, – sako I.Rizgelė.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įvardija konkretų sektorių, kuriame krūvis didelis, todėl tiek darbuotojai, tiek darbdaviai greičiausiai bus motyvuoti neiti atostogų ir likti dirbti.
„Pramonėje bus sunku tiek darbuotojams, tiek vadovams išeiti atostogų, nes dabar atsigauna užsienio paklausa ir įmonės gauna daug užsakymų. Kai kuriuos įmonės dirba antrą, trečią pamainą, kad viską suspėtų.
Tai čia, manau, nebus atostogų, nes įmonės turės dirbti, kad atsigriebtų už tuos nuostolius, kurie buvo patirti per pirmą kovido bangą“, – naujienų portalui lrytas.lt sako A.Izgorodinas.
Vis dėlto, jis pamini, kad antrojo karantino pradžioje pramonės sektorius atrodė puikiai ir šiemet gamyba viršija 2019 m. sausio–spalio mėnesių lygį.
A.Izgorodino nuomone, atostogų neturės ir dirbantys IT sektoriuje, užsiimantys internetine mažmenine prekyba, taip pat kurjeriai, maisto išvežiotojai, nes jų paklausa šiuo metu stipriai padidėjusi.
Kituose sektoriuose, pavyzdžiui, fizinės mažmeninės prekybos, viešbučių, restoranų, darbuotojai daugiausia yra prastovose, kai kurie dirba tik dalimi krūvio. Todėl, A.Izgorodino įsitikinimu, šie darbuotojai tarpušvenčiu atostogaus, nes darbo nėra ir nebus daug.
„Gal išeitis bus restoranams, kurie gamins maistą išsinešti, nes, kiek aš matau, jų paklausa vis tiek išlieka didelė. O viešbučiuose, kituose sektoriuose yra tikrai įmanomas variantas, kad žmonės nuspręs truputį pailsėti nuo viso kovidinio streso ir išeis atostogų, nes darbo apimtys tikrai nebus didelės“, – komentuoja ekonomistas.
Naudinga pailsėti prieš vakcinaciją
A.Izgorodino nuomone, jeigu tarpušvenčio laikotarpiu nėra įmonėje daug darbo, tada naudingiau darbuotojus išleisti atostogų, kad jie pailsėtų ir grįžtų į darbą kupini jėgų.
„Tiesiai šviesiai sakant, labai dažnai tarpušvenčiu būna darbo imitavimas. Tu gauni tą patį atlyginimą už du tris kartus mažesnį krūvį.
Sveikinčiau ėjimą atostogų tam, kad tikrai būtų pailsima ir neimituojamas darbas, nes tai niekam nenaudinga – nei įmonėms, kur darbuotojai sėdi, neaišku, ką veikia, nei patiems darbuotojams, nes vis tiek reikia ryte atsikelti ir eiti į darbą arba būti prie kompiuterio fiziškai, bet darbo neturima“, – sako A.Izgorodinas.
Jis pabrėžia, kad, jeigu darbuotojai tarpušvenčiu atostogaus, ekonomikai nebus labai skausminga. Didesnes pasekmes gali pajusti tik atskiri sektoriai.
„Poveikis galbūt bus didelis atskiruose sektoriuose, kai darbuotojas, kaip IT specialistas ar kurjeris, yra labai reikalingas tarpušvenčiu, bet jis nusprendžia pailsėti. Tada tiems sektoriams, kurių paklausa šiuo metu yra didelė, bus skausminga“, – pasakoja A.Izgorodinas.
Be to, jo nuomone, naudingiau darbuotoją išleisti atostogų būtent dabar, ne dėl valstybės didesnių subsidijų kitąmet, o kol dar nepradėta vakcinacija.
„Kitų metų pradžioje prasidės laipsniškas vakcinavimas, tai ir ekonomika po truputėlį pradės grįžinėti į normalų ritmą. Tai tikrai verta pailsėti dabar, kad sausio pabaigoje ir vasario pradžioje jau būtų galima ruoštis karantino sušvelninimams, ekonomikos atsigavimui, kad darbuotojai būtų pasiruošę dirbti“, – pataria A.Izgorodinas.
