Kelia klausimą dėl medicininių atliekų naikinimo: kaip iš tiesų reikėtų atsikratyti vienkartinėmis kaukėmis ir pirštinėmis

2020 m. gruodžio 19 d. 11:26
Pavojingų atliekų tvarkymo įmonė skaičiuoja tris kartus padidėjusį medicininių atliekų kiekį, gaunamą iš ligoninių. Tuo metu iš gyventojų panaudotos apsaugos priemonės nėra surenkamos ir jos patenka į buitinių atliekų konteinerius. Specialistai sako, kad surinkti iš šias atliekas įmanoma, bet būtų per brangu. Tačiau medicininių atliekų artimiausiu metu nemažės, nes vaistinėse vis dar viena iš populiariausių prekių – vienkartinės medicininės kaukės.
Daugiau nuotraukų (9)
Medicininių atliekų – triskart daugiau
Pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ Komercijos direktorius Lukas Andronavičius sako, kad pristatomas atliekų kiekis yra gerokai išaugęs ir tam yra kelios priežastys.
„Žiūrint į pavasario karantiną, tuo metu buvo sustabdytos planinės operacijos, tai buvo netgi keletą procentų sumažėjęs atliekų kiekis. Dabar, kadangi ir planinės operacijos yra, ir Covid-19 virusas paplitęs plačiai, tai iš tikrųjų kiekis yra išaugęs“, – naujienų portalui lrytas.lt sako L.Andronavičius.
Pasak jo, palyginti dabartinį laikotarpį su buvusiu lygiai prieš metus, tų atliekų kiekis išaugęs net iki trijų kartų.
Pats atliekų sunaikinimas atrodo nebrangus – vos 70 euro centų už kilogramą atliekų. Tačiau pažvelgus į atliekų kiekius, kuriuos surenka ligoninės, nuomonė apie pigumą gali pasikeisti.
„Jei, tarkime, imsime tokias kaip Santaros klinikas, kurios yra vienos didžiausių Lietuvoje, per mėnesį jos atiduoda 20–30 tonų medicininių atliekų“, – skaičiuoja L.Andronavičius.
Paskaičiavus, kiek atsieina sunaikinti būtent šių klinikų medicinines atliekas, gauname tokį skaičių: nuo 14 iki 21 tūkst. eurų per mėnesį. Prie sumos reikėtų pridėti dar ir transportavimo išlaidas.
L.Andronavičiaus teigimu, kiekvienas gyventojas taip pat gali pristatyti sukauptas medicinines atliekas. Tačiau mažiausias priimamas kiekis – kilogramas, o vienam gyventojui tokį kiekį surinkti nėra paprasta.
„Tų medicininių atliekų kiekiai labai nedideli, nes svoris labai lengvas. Mes padarėme eksperimentą ir pasvėrėme vieną kaukę. Viena kaukė sveria apie 3 gramus, tai vienas kilogramas sudarytų 300 kaukių.
Naikinimo kaštai čia būtų tikrai nedideli, didesni kaštai būtų surinkimo ir logistikos. Reikia įsivaizduoti: jeigu vienas žmogus, tai čia, praktiškai, kiekvienai dienai po vieną kaukę ir visus metus“, – pasakoja L.Andronavičius.
Jo nuomone, nėra sukurta sistema, kaip surinkti tokias atliekas iš visų gyventojų, būtent dėl to, kad pats šių atliekų transportavimas kainuotų brangiau nei naikinimas.
Visos kaukės į konteinerius
Šiuo metu gyventojai tiek pirštines, tiek kaukes turi mesti į buitinių atliekų konteinerį.
Atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ direktorė Daiva Skrupskelienė sako, kad apie atskirą medicininių atliekų rūšiavimą nėra galvojama. Tačiau, jeigu Aplinkos ar Sveikatos ministerijos pateiktų rekomendacijas ar reikalavimus rinkti panaudotas apsaugines priemones atskirai, atliekų vežėjai tą ir darytų.
Vis dėlto, „Ecoservice“ pastebi, kad gyventojai ne visada laikosi ir dabartinių reikalavimų.
„Panaudotas apsaugines kaukes ir pirštines gyventojai turėtų dėti į plastikinį maišelį ir išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kartu su buitinėmis atliekomis.
Pasitaiko, kad panaudotų kaukių atrandame ir pakuočių konteineriuose, todėl norime priminti gyventojams, kad į rūšiavimo konteinerius turėtų keliauti tik pakuočių atliekos ir makulatūra, o panaudotoms apsaugos priemonėms ten – ne vieta“, – aiškina „Ecoservice“ direktorė Daiva Skrupskelienė.
Atliekų vežėjai surenka ir pristato mišrias komunalines atliekas, kartu su ten esančiomis panaudotomis medicininėmis priemonėmis, į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius.
„Juose atliekos rūšiuojamos atskiriant antrines žaliavas tolimesniam apdorojimui ir naudojimui, o biologiškai skaidžios atliekos – apdorojamos“, – apie procesą pasakoja D.Skrupskelienė.
Vis dar populiarios vienkartinės
„Gintarinės vaistinės“ duomenimis, pastebėtas ryšys tarp susirgimų koronavirusu skaičiaus ir apsauginių kaukių, pirštinių bei dezinfekciinio skysčiaus pardavimų.
„Paskelbus karantiną, dezinfekcinio skysčio, medicininių kaukių ir pirštinių pardavimai paaugo iki 20 proc., palyginti su periodu iki karantino. Žmonės racionalūs, skiria daugiau dėmesio saugumui ir, pagal dabartinius pardavimus, galime konstatuoti, kad dauguma yra pasirūpinę apsaugos priemonėmis su tam tikra atsarga“, – sako „Gintarinės vaistinės“ Rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.
Pasirūpinimą iš anksto apsaugos priemonėmis pastebėjo ir „Camelia“ vaistinė, todėl dabar šių priemonių pardavimai taip pat yra šiek tiek sumažėję.
Vis dėlto, medicininės vienkartinės kaukės tiek fizinėse, tiek internetinėse vaistinėse vis dar išlieka viena perkamiausių prekių. Tuo metu vienkartinės pirštinės aktyviau buvo perkamos pavasarį, dabar paklausa nėra tokia didelė.
Pavasarį, kai buvo šių apsaugos priemonių trūkumas, kainos smarkiai šoktelėjo. „Camelia“ vaistinės Komunikacijos projektų vadovės Žiedūnės Juškytės pastebėjimu, gyventojai tada kaukes pirkdavo vienetais. Kadangi dabar kaina vis mažėja, klientai vis dažniau renkasi 50 vienetų dėžutes.
„Klientams taip pat siūlome medžiagines daugkartines kaukes. Nors gruodžio mėnesį susidomėjimas tokiomis kaukėmis padidėjo, visgi tai nėra aktyviai perkama prekė. Vienkartinių kaukių nuperkama kur kas daugiau“, – naujienų portalui lrytas.lt sako Ž.Juškytė.
kaukėsmedicininės atliekos^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.