Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė ketvirtadienį susitiko su prekybininkais ir smulkiojo verslo atstovais.
Susitikimo metu ministrė kalbėjo, jog smulkiojo verslo atstovai gali prekiauti ir ne maisto prekėmis, jei prekyba vyksta internetu arba prekė pristatoma į namus ar atsiėmimo punktą.
Nuo trečiadienio įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimams, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai kritikuoja taisykles, ribojančias jų veiklą, ir sako, kad aiškinsis, ar taip nepažeidžiamas Konkurencijos įstatymas. Visuomenėje kilo pasipiktinimas, kodėl prekybos tinklai gali tęsti veiklą, o smulkiesiems teko ją apriboti.
„Būtų sunku paneigti, kad yra situacija visoje verslo rinkoje yra sudėtinga, tačiau smulkusis verslas yra beveik visas sustojęs, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio, ar tai prekyba, ar gamyba, ar paslaugos. Smulkieji verslininkai prekybininkai yra labai sunerimę, susipriešinę ir labai nepatenkinti Vyriausybės sprendimas.
Šiandien būtų sunku paneigti, kad Vyriausybės priimtas nutarimas dėl darbo sąlygų tikrai prieštarauja Konkurencijos įstatymui, yra diskriminuojamo pobūdžio ir priimtas gerinti vieno verslo subjekto arba vienos verslo subjektų grupės verslo sąlygas, kai tuo metu smulkiam verslui, prekybai, mažoms parduotuvėms, kioskams, paviljonams ir turgavietėms nutarimas taikomas griežtai. Mėginome tai aiškinti ir Vyriausybei, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, ką padaryti, kad ši diskriminacija būtų kuo greičiau panaikinta“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Z.Sorokienė.
Teiks pasiūlymus
Ji pabrėžė, jog šiuo metu yra ruošiamas projektas, kokią paramą Vyriausybė galėtų teikti smulkiesiems verslininkams. Šis projektas valdžiai esą bus įteiktas dar iki Kalėdų.
„Šiandien aišku, kad smulkusis verslas be Vyriausybės pagalbos nebeišgyvens. Verslininkai pavasarį investavo į papildomas priemones, kad galėtų tęsti veiklą ir dabar yra nekreipiamas dėmesys į šias priemones, paliekama prekiauti tik maisto prekėmis.
Mažų parduotuvių Lietuvoje yra apie 70 tūkst. ir iš jų prekyba maisto produktais sudaro gal tik 20 proc. Turgaviečių išvis nėra tokių, kur pagrindinė veikla būtų prekyba maisto produktais.
Šita nuostata – veikla prekiauti maisto produktais – gelbėja prekybos centrus ir Vyriausybė, atkreipdama dėmesį, pataikaudama prekybos centrams rėmėsi savo nutarime šita nuostata, kad tie prekybos centrai, kurių pagrindinė veikla maisto prekyba, galės prekiauti. Jie prekiauja visomis prekėmis iš eilės“, – piktinosi Z.Sorokienė.
Pasak asociacijos vadovės, šiame projekte bus numatytas siūlymas sudaryti lygias galimybes veikti ir konkuruoti visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo verslo grupių. Taip pat bus siekiama, kad 257 eurų suma būtų padidinta bent iki minimalaus atlyginimo; bus teikiami pasiūlymai dėl nuomos mokesčio kompensavimo ir t.t.
„Tie siūlymai bus panašūs į tuos, kurie buvo pavasarį per pirmąjį karantiną. Praėjusi Vyriausybė įvykdė tik minimalų kiekį pasiūlymų.
Tikimės, kad ši Vyriausybė, kuri žadėjo esmines pertvarkas, atsižvelgs į mūsų siūlymus. Gal jas visas įvykdyti ir sunku, bet nors dalį, kad smulkusis verslas neišeitų į bedarbių gretas. Kas geriau: ateityje mokėti bedarbių pašalpas ar padėti, kad verslas išliktų, išlaikytų šeimas, mokėtų mokesčius?“ – retoriškai klausė Z.Sorokienė.
Primename, jog 257 eurų valstybės išmoką gaunantieji savarankiškai dirbantys žmonės, kurių veikla dėl karantino sustabdyta ar apribota, dabar ją gaus trumpiau nei buvo numatyta anksčiau. Be to, išmokos gavėjų ratas taip pat nebebus plečiamas, į jį įtraukiant daugiau ūkininkų.
Be kita ko, 257 eurų išmoka nuo sausio bus mokama ne visiems savarankiškai dirbantiems, o tik įtrauktiems į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą nukentėjusiųjų sąrašą.
Dabar savarankiškai dirbantieji gauna 257 eurų išmoką, jei jų veikla registruota bent tris mėnesius iki karantino, darbo užmokestis neviršija 607 eurų (minimalios mėnesio algos neatskaičius mokesčių), o juridinis asmuo negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoką skiria Užimtumo tarnyba, moka „Sodra“.
Įgėlė ir A.Armonaitei
Maža to, Z.Sorokienė negailėjo karčių žodžių ekonomikos ir inovacijų ministrei A.Armonaitei, kuri ketvirtadienį pareiškė pati atlikusi „slapto pirkėjo tyrimą“ ir pažiūrėjusi, ar prekybininkai nepiktnaudžiauja naujomis priimtomis tvarkomis.
„Ten neišeina lentų nusipirkti, galima katinui maisto nusipirkti. O maisto asortimentas gali likti“, – apibendrino ministrė.
„Vakarykštis mūsų ministrės pasisakymas, kad ėjo ir pažiūrėjo, jog nieko baisaus... Mus tai dar labiau nuliūdino. Vietoj to, kad imtųsi lygiateisių priemonių, kalbama lengvabūdiška kalba – to nereikėtų daryti. Gerai, kad žinote, jog smulkusis verslas nukentės, bet imkitės priemonių!“ – kalbėjo Z.Sorokienė.
Jos žodžiais, jei Vyriausybė galvoja, kad smulkieji verslininkai išgyvens už 257 eurus skiriamą paramą, tai esą yra daugiau nei juokinga.
„Šiandien vien 257 eurų paramos neužtenka mokesčiams susimokėti, o kur dar visų investicijos į verslus, įsipareigojimai. Jiems irgi gyventi reikia. Dalis sunkiai gyvena nuo dar anksčiau, kai buvo paskelbtos raudonosios zonos. Išgyventi iš tų pinigų neįmanoma.
Dauguma smulkiųjų verslininkų net neturi savo patalpų, jas nuomoja. Tačiau apie nuomos mokesčio kompensacijas niekas net nešneka ir visi yra palikti nežinioje“, – „Lietuvos ryto“ laidoje kalbėjo Z.Sorokienė.
