Įstatymo projektu siūloma atsisakyti skirtingų subsidijos darbo užmokesčiui dydžių ir nustatyti vieną dydį, kad darbdaviui už prastovose esančius užimtus asmenis mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuris negali būti didesnis, nei numatyta darbo sutartyje iki karantino paskelbimo, kompensuojant 100 proc. užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 2 MMA.
„Tokio mechanizmo privalumai: būtų didesnė pagalba verslams, kurie nevykdo veiklos ir visiškai sustoja.
Tai didesnė pagalba asmenims, kurie uždirba daugiau nei MMA ir tuo pačiu kai kurie iš jų buvo linkę registruotis Užimtumo tarnyboje, nes gaunamos pajamos kaip kompensacija buvo didesnės negu tai, ką jie gaudavo būdami prastovoje, bet dėl to iškrisdavo iš darbo rinkos“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Jos teigimu, taip pat šia priemone skatinama išlaikyti darbuotojus.
„Tai nekainuoja ir lieka pareiga išlaikyti 50 proc. darbuotojų tris mėnesius“, – teigė ministrė.
Taip pat siūloma numatyti, kad darbo paieškos išmokos mokėjimas pratęsiamas nustatant, kad darbo paieškos išmoka nutraukiama, kai po paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo vienas mėnuo.
Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad darbo paieškos išmoka gali būti skiriama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
„Neturėtų galimybės gauti ilgalaikiai bedarbiai ir studentai, kurie registravosi ne dėl darbo praradimo, bet dėl išmokos gavimo“, – sakė M.Navickienė.
Be to, siūloma nustatyti galimybę darbo paieškos išmoką gaunančiam asmeniui jo prašymu nutraukti šios išmokos mokėjimą.
SADM preliminariais skaičiavimais, įstatymo projekte numatomų subsidijų darbo užmokesčiui ir darbo paieškos išmokų finansavimo poreikis 2021 metams – 230,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo metu numatyta, kad jei darbuotojui yra iki 60 metų, darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus (iki mokesčių) siekiančią valstybės subsidiją, arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro (iki mokesčių).
Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją mokama 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 607 eurai dydžio valstybės subsidija arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro.
