Į vazonus pasodintos ar kirstos sidabrinės, paprastosios, baltosios, dygiosios eglutės, dekoratyvinės pušys, kėniai, spygliuočių šakos ar iš jų nupinti advento vainikai parduodami miesto turgavietėse, prekybos centruose, šalia jų esančiose aikštelėse, floristikos salonuose.
Nors šventinių eglučių pirkimo vajaus prekybininkai tikisi prieš pat Kalėdas, jų pastebėjimu, tie, kurie namų ar darbo erdves mėgsta puošti iš anksto, medelius ar jų šakas perka jau nuo lapkričio pabaigos.
„Šįmet nemažai žmonių Kalėdų dvasią pajusti panoro gerokai anksčiau, nei įprastai. Pirkėjai neslepia, jog dėl karantino daug laiko leidžia namuose, todėl nori, kad juose kuo greičiau būtų jauku ir šventiška“, – kalbėjo eglutėmis šalia prekybos centro Dainavos mikrorajone prekiaujantis Titas Šerkšnas.
Eiguliuose ūkinininkų turgelyje eglutes parduodanti Ana taip pat pasakojo, kad dalis žmonių jų ieškoti pradėjo daugiau nei prieš savaitę.
„Vieni kauniečiai sakė, kad papuoštą eglę namuose nori turėti nuo tos dienos, kai įžiebiama Kauno pagrindinė eglė – nuo lapkričio 28-osios. Kiti egles pirko ir iš anksto, bet puošė gruodžio 1-ąją. Žmonės tvirtina, kad prie papuoštos eglutės per karantiną bus lengviau laukti Kalėdų“, – sakė pardavėja.
Prekiautojų teigimu, pirkėjų poreikiai labai skirtingi. Tie, kurie trokšta, kad jų namai prieš Kalėdas pakviptų mišku, perka kirstas ar vazonuose parduodamas tradicines lietuviškas eglutes, jų šakas.
O tie, kuriems norisi įmantresnio ir priežiūros nereikalaujančio pagrindinio šventinio atributo, renkasi pušis, egles ilgesniais spygliais ar kėnius.
„Tie, kurie Kalėdoms pradeda ruoštis nuo lapkričio pabaigos ar gruodžio pradžios, dažniau prašo kėnių, sidabrinių, baltųjų eglučių. Lietuviškas žaliaskares žmonės įprastai perka vėliau. Eglutes vazonuose – likus maždaug porai savaičių iki Kūčių, o nukirstas – maždaug prieš savaitę“, – kalbėjo Kalniečių mikrorajone eglėmis prekiaujanti Irena.
Mažesnėse erdvėse gyvenantys kauniečiai įprastai renkasi 1–1,40 metro aukščio kėnius ar sidabrines eglutes. Priklausomai nuo tankumo, medžiai kainuoja apie 15–30 eurų, 1,50–1,70 metro aukščio – apie 25–45 eurus.
Į nuosavą namą žmonės linkę parsinešti didesnį medį, kuris gali siekti 2–2,5 metro. Toks įspūdingo aukščio kėnis ar sidabrinė eglė kainuoja iki 60 eurų.
Už 1–1,5 metro aukščio paprastąją žaliaskarę prekeiviai prašė 10–18 eurų. Didesnės įvertintos brangiau. 2–3 metro aukščio miško eglutės kaina – nuo 20 iki 40 eurų. Tačiau buvo ir brangesnių, kainuojančių 50 ar 60 eurų. Kaina priklauso nuo to, kaip eglė nuaugusi, kokio tankumo jos šakos, kokio pločio vainikas.
Kirstos eglės pigesnės. 0,5–1 metro aukščio kainuoja nuo 3 eurų. Net aukštos, nerūšinės – kreivokos, retomis šakomis skarotosios parduodamos nuo 7 eurų.
Spygliuočių šakų galima įsigyti nebrangiai – nuo pusės iki 5 eurų. Sidabrinių eglių šakos, dar apkibusios kankorėžiais, kainavo iki 5 eurų. Vainikų kainos, priklausomai nuo dydžio, nuo 5 eurų.
Prekybinkai pirkėjus vilioja ir akcijomis. Eglutėms taikomos įvaiios nuolaidos.
Norintiems kėnių ar eglių šakas ar dekoracijas išlaikyti kuo ilgiau gyvybingas ir gražias pardavėjai patarė jas retkarčiais papurkšti vandeniu ir bent kartą per savaitę pabarstyti smulkia druska.
Svarbu dekoracijų nelaikyti arti radiatorių ar ant šildomų grindų, nes tuomet spygliai džiūsta, pradeda trauktis, suktis, ruduoja.
