Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, nedarbas šalyje lapkričio pradžioje siekė 14,9 proc. ir buvo 0,8 proc. didesnis nei prieš mėnesį. Tačiau verslas skundžiasi darbuotojų trūkumu, o labiausiai stinga vidutinės kvalifikacijos specialistų.
„Bet apie kokias laisvas darbo vietas mes kalbame, jei darbdaviai net nesiteikia peržiūrėti gyvenimo aprašymų? Kam darbdaviai rauda, kad negali surasti tinkamų darbuotojų, jei jų net tinkamai neieško?“ – stebisi naujienų portalui lrytas.lt parašiusi mergina.
„Prieš pradėdama ieškoti patrauklių darbo skelbimų, galvojau, kad darbo paieškos man bus sėkmingos – esu jauna, dabartiniame darbe esu sukaupusi kelerių metų klientų aptarnavimo patirtį, turiu aukštąjį išsilavinimą, noriu persikvalifikuoti, todėl esu motyvuota, o ir atlyginimo didelio nesitikiu – 800–900 Eur „į rankas“ būtų puiku“, – portalui lrytas.lt pradėjo pasakoti Urtė.
Jos manymu, toks atlyginimas nėra didelis jaunam žmogui, kuris gyvena Vilniuje, moka nuomą ir, kaip pati sako, turi „atlaikyti“ sostinės kainas“.
Vilnietė pasakoja, kad darbo pasiūlymų daug, tačiau visuose reikalaujama ne mažesnės nei 2–3 metų patirties klientų aptarnavimo ar administravimo srityje, o siūlomi atlyginimai siekia vos 600–700 eurų į rankas, tačiau net ir išsiuntus gyvenimo aprašymus į šias pozicijas nesulaukiama jokio atsako.
„Įkėlus į sistemą gyvenimo aprašymą pranešama, ar jis buvo atsidarytas ir peržiūrėtas. Tačiau kelioliką kartų nutiko taip, kad gyvenimo aprašymas nebuvo net peržiūrėtas. Dažnai žiniasklaidoje pranešama apie laisvas darbo vietas ir kad esą nėra kam dirbti. Bet ar patys darbdaviai padaro viską, kad išgirstų potencialius darbuotojus?“ – klausia Urtė.
Darbo stažas algos nekelia
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė naujienų portalui lrytas.lt sako, kad sukauptas darbo stažas klientų aptarnavimo srityje atlyginimo nedidina. Tai – puiki karjeros pradžia, darbas, kurį dažnai renkasi studentai, bet vėliau esą reikia siekti aukštesnių pozicijų.
„Ne taip jau dažnai žmonės 5 ar 10 metų dirba klientų aptarnavimo srityje. Be to, šioje srityje atlyginimai visgi priklauso nuo įmonės darbo politikos, bet jie nėra aukšti ir augantys, priklausomai nuo to, kiek tu metų dirbi toje srityje.
Nebent prisiimama daugiau atsakomybių. Tai jei yra motyvacinė sistema paruošta taip, kad kuo daugiau padarai, tuo didesnis atlyginimas, tada taip“, – kalba R. Karavaitienė.
Atlyginimas gali skirtis ir nuo to, kokiomis kalbomis aptarnaujami klientai, taip pat nuo įmonės dydžio – didesnėse įmonėse galima tikėtis gauti aukštesnį atlyginimą.
„CV-Online“ duomenimis, klientų aptarnavimo srityje išvestas atlyginimų vidurkis siekia apie 800 eurų. Tačiau algos svyruoja nuo minimalaus darbo užmokesčio iki 1400 eurų. R. Karavaitienės teigimu, aukščiausi atlyginimai galimai yra tose įmonėse, kur atsižvelgiama į rezultatus.
Banko „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilkienė taip pat pritaria, kad darbas klientų aptarnavimo srityje dažnai yra pirmas karjeros laiptelis, todėl ir atlyginimai nedideli.
Be to, ji atkreipia dėmesį, kad tai yra labai plati sritis, kuriai priklauso ir konsultavimas telefonu, ir grožio salono administravimas, ir klientų palydėjimas iki staliuko restorane. Dėl plačios srities esą platus ir atlyginimų spektras. Tačiau ji pripažįsta, kad toks darbas sudėtingas, o ir pragyventi už 700 eurų Vilniuje – išties nelengva.
„Pažiūrėkime, kiek kainuoja vien tik būsto nuoma, o jei žmogus turi nuosavą būstą, greičiausiai jis turės paskolą, kitus įsipareigojimus... Tai išties nėra didelis atlyginimas“, – kalba J. Cvilkienė.
Darbuotojų ieško, bet nesusisiekia
Kita vilnietės įvardyta problema – vos kelios įmonės peržiūri siųstus gyvenimo aprašymus.
R. Karavaitienė atskleidžia, kad norinčių dirbti klientų aptarnavimo srityje yra daug, todėl kartais įmonės visų gyvenimo aprašymų net neskaito.
„Taip yra dėl srauto, dėl gyvenimo aprašymų kiekio. Darbdaviai ne visada fiziškai spėja peržiūrėti visų gyvenimo aprašymų ir tarp pirmųjų kandidatų renkasi tinkamą darbuotoją. Todėl mes pastaruoju metu ieškantiems darbo akcentuojame, kad nelauktų darbo skelbimo galiojimo pabaigos, o jei rado tinkamą darbo pasiūlymą iš karto kandidatuotų.
Greitis šiuo metu yra labai svarbus. Nedarbo lygis yra aukštas, neturinčių darbo yra daug, o konkurencija – didelė. Nutinka taip, kad kas pirmesnis, tas gudresnis, tam ir darbas“, – supažindina su situacija R. Karavaitienė.
O gal tokie darbo skelbimai yra fiktyvūs ir iš tiesų darbdaviai darbuotojų net neieško? Vis tik R. Karavaitienė teigia to nepastebėjusi.
Darbo skelbimai esą yra mokami, todėl ji nemato prasmės, kam įmonės turėtų mokėti pinigus už skelbimą, kuris iš tiesų neegzistuoja ar yra melagingas. Taip galima tik susigadinti reputaciją.
J. Cvilkienė pamini ir tai, kad šis pandemijos laikotarpis yra sudėtingas ne tik visuomenei, bet ir įmonėms. Dėl šios priežasties tik nedaugelis bendrovių aktyviai ieško naujų darbuotojų.
„Neaišku, bus užsakymų, nebus užsakymų, kiek tęsis karantinas. Tokioje neaiškumo pozicijoje daugelis įmonių užsiima laukimu, nepriima kažkokių didelių sprendimų, žiūri, kaip išlaikyti savo darbuotojus“, – teigia J. Cvilkienė.
