Gali pakišti koją
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas lrytas.lt teigė, kad skolintis pinigų dovanoms lietuviai nėra linkę, tačiau yra įpratę daiktus įsigyti lizingu.
Anot jo, norintieji nustebinti artimuosius nauju telefonu ar kita brangia dovana turėtų labai gerai pagalvoti, ar tam rinktis greitąjį kreditą, nes vėliau šis sprendimas gali pakišti koją kreipiantis dėl būsto paskolos.
„Būna, kad žmonės, ypač jauni žmonės, nekaltai pasiima 100 ar 500 eurų greituosius kreditus, juos tvarkingai grąžina, tačiau vėliau, kreipiantis į banką dėl būsto paskolos, tai jiems pakiša koją, nes bankai į greituosius kreditus žiūri neigiamai, vertina kaip žmogaus finansinį neraštingumą.
Turbūt visi finansininkai laikosi principo, jog jeigu žmogus ima greituosius kreditus, tai reiškia, kad neskaičiuoja savo finansų“, – kalbėjo M.Jansonas.
Anot jo, anksčiau greitieji kreditai Lietuvoje buvo labai populiarūs, tačiau Lietuvos bankui patvirtinus Atsakingo skolinimo nuostatus, daugybė žmonių nebegalėjo į juos pretenduoti. Tačiau dėl tos pačios priežasties dauguma žmonių dabar pajėgia grąžinti prisiimtus greituosius kreditus.
„Nuo 2017 metų nustatytas Atsakingas skolinimasis – įvesta daugiau tvarkos. Prižiūrima, kad kreditus išduodančios įstaigos žiūrėtų žmonių pajamas, kad neduotų kreditų tiems žmonėms, kurie visai nedirba. Seniau būdavo taip, kad užtekdavo parašyti SMS, ir įmonė iš karto perveda pinigus į sąskaitą“, – kalbėjo M.Jansonas.
Anot jo, dėl naujų nuostatų nemaža dalis greitųjų kreditų persiorientavo į sutelktinio finansavimo – žmonių skolinimo žmonėms – platformas, kurios pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo.
Minimali taisyklė
Norintiems ateityje išvengti skolinimosi M.Jansonas pataria laikytis vienos minimalios taupymo taisyklės.
„Pagrindinė taisyklė, jei nori tikrai nesiskolinti – atsidėti po 10 proc. nuo algos. Jei neturi šeimos, vaikų – atsidėti mažiausiai 20 proc., jei šeima didesnė, natūralu, jog būna didesnės išlaidos, tačiau minimalus atsidėjimas vis tiek turėtų būti 10 proc.
Jei žmogus bent 10 proc. nuo savo pajamų atsidėtų, po dešimties metų turėtų 100 proc. savo metinių pajamų. O paskui jau reikia galvoti, kaip pereiti į kitą pusę – ne kaip skolintis, bet kaip skolinti žmonėms už palūkanas“, – patarė finansistas.
Kalėdinis sąmyšis
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė laikosi kitokios nuomonės: jos teigimu, joks laiku grąžintas kreditas neturės neigiamos įtakos asmens kreditingumui.
„Jei asmuo yra pajėgus grąžinti greitąjį kreditą nustatytu laikotarpiu, tvarkingai, greičiausiai tai neturės jokios įtakos kredito istorijai. Kredito istorija sprendžia tai, kaip žmogus bus vertinamas, kai kreipsis vienokios ar kitokios paskolos.
Tačiau žinome, kad į greitųjų kreditų įstaigas kreipiasi tie žmonės, kuriems sunku pasiskolinti geresnėmis sąlygomis – reiškia, jau patiria tam tikrų finansinių problemų. O įsivėlus į greitųjų kreditų ratą darosi sunku grąžinti įmokas laiku, jos auga eksponentiškai“, – lrytas.lt teigė J.Cvilikienė.
Visgi, finansų instituto vadovė sutinka, jog lietuviai labiau linkę skolintis ne dovanų pirkimui, o būtent po šventiniu laikotarpiu, pritrūkus lėšų sausį ar vasarį.
„Statistika rodo, kad prieš šventes būdinga daugiau išleisti – tikrai kyla vartojimas, ir kai lapkritį prasideda „Juodasis penktadienis“, tai tas vartojimo pakilimas stebimas iki pat Naujų metų. (...)
Šventės – tas laikas, kai mes linkę gerokai patuštinti savo kišenes ir net tie, kurie nelabai gali, išlaidauja, ir paskui turi problemų sausį ir vasarį.
Tad didesnė skolinimosi tikimybė yra po švenčių, nes žmonės griebiasi greitųjų kreditų, kurių sąlygos yra labai sudėtingos, kai praranda viltį. Tai gali būti ir įsipareigojimų dengimas, pratęsiami mokėjimai, ir, žinoma, tai gali būti susiję su per dideliu išlaidavimu švenčių laikotarpiu“, – pažymėjo J.Cvilikienė.
Išorės spaudimas
Anot jos, šiuo laikotarpiu dažniausiai sulaukiami klausimai – kokia turėtų būti minimali suma kalėdinei dovanai ir kiek reikėtų išleisti šventėms.
J.Cvilikienės teigimu, svarbiausias patarimas – neįkliūti į spaudimą elgtis taip, kaip kitiems atrodo teisinga, tačiau kreipti dėmesį tik į savo pačių finansines galimybes.
„Kiekvieno mūsų situacija kitokia: gal aš prastovose, gal man labai sudėtinga su finansais ir aš apskritai nelabai galiu skirti pinigų šventėms.
Geriausias patarimas – nepasiduoti išoriniam spaudimui: gal prabanga yra tas laikas, kurį turiu ir galiu skirti artimiesiems, galbūt galiu iškepti sausainių, o ne pulti išlaidauti.
Kiekvienam reikėtų įvertinti savo situaciją: kiek esu saugus, ar turėsiu darbą. Laukia mokesčiai, šildymo sezonas tik įsibėgėja: pagal savo galimybes reikia nuspręsti, kokios bus šventės ir kiek lėšų joms galėsiu skirti šiais metais“, – kalbėjo J.Cvilikienė.
Nedidelis pagausėjimas
Lietuviai nėra linkę skolintis pinigų dovanoms, patvirtino tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ produkto specialistė Edita Makarevičė. Vis tik, specialistė pastebi, jog prieš šventes padaugėja nedidelių vartojimo kreditų skolinimasis su tikslu dovanoms, Kalėdoms ar šventėms.
Tarpusavio skolinimo platformos, kartu su „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau lietuvių viršija savo numatytą biudžetą dovanoms ir vėliau skolinasi iš draugų arba ima vartojimo kreditą.
E.Makarevičės teigimu, sugadinti savo kredito istoriją galima tik tuo atveju, jeigu neatsakingai elgiamasi su prisiimtais finansiniais įsipareigojimais, jeigu pradelsiami mokėjimai.
„Paimta ir laiku grąžinta paskola jūsų kredito istorijos reputacijos nesumenkina. Svarbiausia nepradelsti mokėjimų ir vengti itin dažnai imti greituosius kreditus, nes tai paskolos davėjui gali pasirodyti kaip negebėjimas tvarkytis ir tinkamai skirstyti savo finansus“, – lrytas.lt sakė „Paskolų klubo“ atstovė.
Atliktas tyrimas parodė, jog vidutinė suma, kurią lietuviai šiemet skirs kalėdinėms dovanoms – 167 eurai. Didesnes sumas dovanoms, daugiau nei 200 eurų yra linkę išleisti asmenys, uždirbantys daugiau nei 650 eurų (29 proc.).
Tyrimo metu paaiškėjo ir paradoksas: didžiausių sumų dovanoms negaili labiausiai nerimaujantys dėl COVID-19: daugiau nei 200 eurų dovanoms išleisti yra labiausiai linkę asmenys, labai susirūpinę dėl COVID-19 situacijos (20 proc.), kai, tuo metu, tiek išleistų tik 17 proc. truputį nerimaujančių ir 12 proc. visai nesibaiminančių pandemijos.
