Visgi, ar nuotolinis darbas nėra didesnis privalumas įmonių savininkams nei jų darbuotojams? Ar po pandemijos dar grįšime į biurus?
Darbas pasikeitė kardinaliai
„Jei iki karantino matėme, kad kiekvieną dieną apie 20 proc. dirba iš namų, per karantiną 95 proc. ir daugiau“ , – apie pokyčius savo įmonėje kalba kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ vadovas Marius Ivanauskas.
Tokie pokyčiai ne tik šioje, bet ir kitose įmonėse buvo, galima sakyti, priverstiniai ir įvykdyti labai greitai.
„2010 metais mes kalbėjome apie 2020 metus kaip tik apie kažkokią utopiją, kaip pasikeis darbo vieta. Tada atėjo 2020 m. ir žiūrime, kad niekas iš esmės taip jau fundamentaliai, kaip tas darbas organizuojamas, nepasikeitė.
Tada atėjo pandemija ir per, turbūt, 3–6 mėn. dažna organizacija, ir mes ne išimtis, padarė kai kada daugiau, kas liečia darbo principus, jų organizavimą, negu padarė per 10 metų“, – sako M. Ivanauskas.
Visas reikiamas technologijas darbui iš namų turėjome ir anksčiau. Nors bendravimas dirbant nuotoliniu būdu tampa ribotas, tačiau ekonomiškai tai naudingiau – mažėja kaštai biurams išlaikyti, o jų galima ir visai atsisakyti. Tai kodėl įmonių vadovai nuotolinį darbą pritaikė tik paskelbus karantiną, o kai kurios organizacijos nuotolinio darbo visai nenori?
Kauno technologijų universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto prodekanas Kęstutis Duoba turi tam atsakymą: „Įsipareigojimas organizacijai mažėja dirbant nuotoliniu būdu arba virtualiai. Didėja įsipareigojimas komandai: yra bendravimas, sudarymas jausmo, kad aš esu komandos narys, bet aš jau mažiau esu organizacijos narys. O vis dėlto mums atlyginimus moka ne komanda, o organizacija.“
Reikia psichologo pagalbos
Žmogaus studijų centro vadovas ir psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas akcentuoja, kad visi žmonės skirtingi, todėl pandemijos laikotarpiu išryškėjo du priešingi nuotolinio darbo vertinimai.
„Izoliacija kai kuriems iš mūsų suteikia tam tikras galimybes pabūti ilgiau su savimi, galbūt grįžti prie dalykų, kurie reikalauja didesnio apmąstymo. Ir vienas iš paradoksų, kurį mes užčiuopėme per savo atliekamus organizacijų ir bendros populiacijos tyrimus, tai, kad pirmojo karantino metu žmonių, jaučiančių ramybę, palyginti padaugėjo. Padaugėjo gana reikšmingai, nuo 50 proc. iki 66 proc. Taip pat padaugėjo žmonių, jaučiančių nerimą, liūdesį, pyktį ir stresą.
Abu priešingi vektoriai turėtų anuliuoti vienas kitą, bet tai neatsitinka, nes daliai žmonių, intravertiškiems žmonėms, labai gerai, kad tas ofisas staiga dingo kaip trukdis iš akiračio. Kitiems žmonėms tai yra terpė, kur gimsta kūrybiškos idėjos, kurioje gerai jautiesi“, – dalijasi pastebėjimais apie tyrimus G. Chomentauskas.
Dėl neigiamų nuotolinio darbo patirčių pradėta kalbėti ne tik apie fizinę, bet ir emocinę darbuotojų sveikatą. Tai gali turėti įtakos ir darbuotojų produktyvumui. Dėl šios priežasties kai kurių įmonių vadovai kviečia į pagalbą psichologus ir ragina darbuotojus naudotis jų paslaugomis nemokamai.
„Įmonės, mes ne išimtis, turi investuoti į darbuotojų savijautą ir mes darome tiek individualias sesijas, tiek bendras sesijas, tiek daug dėmesio skiriame pačiam psichologiniam komfortui būtent pandemijos metu ir leidžiame darbuotojams konsultuotis ir individualiai, ir grupinėse konsultacijose.
Darbas iš namų darbui iš namų nelygu. Kai kurie žmonės, kurie turi sąlygas tą daryti, turiu galvoje, tinkančią darbo vietą ir tam pritaikytus baldus ir t.t., tiems žmonėms yra lengviau. Galų gale, yra žmonių, kurie galbūt ir pradeda savo karjerą, nebūtinai tų sąlygų turi ir ne visiems jos yra vienodos, ar gal asmeniniame gyvenime yra šalutinių dalykų, kurie vyksta, todėl norisi galbūt ir pakalbėti“, – pasakoja M. Ivanauskas.
Išaugs vadovo vaidmuo
Galima pamanyti, kad sunku sukontroliuoti darbuotojus, kai jie dirba iš namų, o ir darbo produktyvumas dėl to galėtų kristi. M. Ivanauskas su tuo nesutinka.
„Jei nepasitiki darbuotojais, nesvarbu, kur jie dirba: biure ar iš namų. Bet kurios organizacijos tikslas turėtų būti, kad darbuotojas pats norėtų dirbti ir būti produktyvus. Klausimas yra – kaip mums tą tikslą pasiekti? – klausia jis.
Kaip vieną iš svarbiausių aspektų darbo produktyvumui palaikyti M. Ivanauskas įvardija dialogą tarp vadovo ir darbuotojo.
„Mes dabar nuolat ieškome būdų tam dialogui palaikyti. Turime tokį įrankį, mes jį vadiname heartbeat. Tai kaipgi tą pulsą pamatuoti? Kiekvieną savaitę klausiant klausimų savo darbuotojų įvairiausiomis temomis nuo psichologinės sveikatos iki to, kaip jiems sekasi dirbti iš namų, ką galime mes, kaip darbdavys, geriau padaryti.
Ir darome įvairiausius, pavadinkime, forumus ir susibūrimus, kad tam tikras idėjas galėtų sugeneruoti ne tik vadovų komanda, bet stengiamės ir darbuotojus įtraukti į kūrimą teisingų darbo sąlygų“, – dalijasi patirtimi M. Ivanauskas.
Jo teigimu, vadovai turi gebėti efektyviai valdyti komandą, todėl yra investuojama ir į mokymus nuotoliniu būdu vadovams, nes ne itin gerai gyvai bendraujantis vadovas nereiškia, kad bus geresnis bendraujant nuotoliniu būdu.
Į biurus nebegrįšime?
Ar pasibaigus pandemijai bus grįžtama į biurus, vienareikšmiško atsakymo nėra. Visi specialistai įžvelgia skirtingus aspektus.
„Biuras apskritai nebuvo tik vieta, kur aš einu atlikti savo darbo, tai buvo vieta, kur žmonės socializuojasi, leidžia laiką ir kai kada pramogauja. Ir pandemijos metu, aišku, ta dinamika pasikeitė, galų gale, tas poreikis socializuotis ir nukreipti dėmesį nuo to tiesioginio darbo, jis niekur nedingo“, – teigia M. Ivanauskas.
Žmogaus studijų centro vadovas ir psichoterapeutas G. Chomentauskas nuotoliniame darbe įžvelgia privalumų įmonių vadovams.
„Verslas, kuris gali išsiversti be kvietimo darbuotojus į ofisą, tik laimės. Koks verslas gali išsiversti? Kurio paslaugos gali būti atliekamos nuotoliniu būdu 100 proc.
Tai nesunku suprasti, biuro kaštai, kaštai, susiję su darbuotojų mokymu. Netgi jeigu paprastą pavyzdėlį paimti, na, nuotoliniai mokymai: sumokėjai konsultantui, kuris juos praves, bet nereikia nei viešbučių, nei salių, nei kavų, nei pyragaičių. Tie kaštai mažėja keleriopai ir verslui yra labai didelė pagunda padaryti taip, kad tas darbas būtų nuotolinis“, – apie piniginę naudą verslams kalba G. Chomentauskas
K. Duoba mano, kad į biurus gali būti negrįžtama vien dėl įpratimo.
„Kai tik prasidėjo pandemija, aš sakiau, kad jei užtruks bent 3 mėn., grįžtamieji procesai bus lėtesni. Reiškia, mes greičiau įgyvendinsime tą nuotolinio darbo realizaciją. Kodėl? Nes iš esmės žmogus yra linkęs priešintis pokyčiams, bet, kadangi šitas buvo neišvengiamas pokytis, jis įvyko. Jei jis užsibus ilgesnį laiką: metus, ilgiau, natūralu, kad nemaža dalis nebegrįš į ofisus“, – sako K. Duoba.
Žmonėms svarbu matyti kitų emocijas ir reakcijas – neverbalinę kalbą. Dirbant ir bendraujant kompiuteriu ar telefonu tai padaryti sudėtinga. Vis dėlto K. Duoba sako, kad netolimoje ateityje pritaikius tam tikras technologijas galėsime dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, šalia savęs matydami realiai atrodančius kolegas su visomis jų emocijomis.
