Šiemet dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų srautams, „Eglės“ sanatorija Druskininkuose ir Birštone nutarė atleisti apie pusę savo darbuotojų.
Ne pačius geriausius laikus išgyvena ir kitos šalies sanatorijos, tačiau ne vienam klientui kilo klausimų – jei gydyklos nuleistų kainas, galbūt daugiau tautiečių atvyktų sustiprinti sveikatą šiuo sudėtingu metu, o tuomet, turint daugiau užsakymų, nereikėtų užsidaryti ar atleisti darbuotojų?
Sumažinti kainų neleido papildomi kaštai
Birštono ir Druskininkų „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda naujienų portalui lrytas.lt komentavo, kad sanatorijoje kainos svyruoja nuo kliento pageidaujamos programos, trukmės, pasirinkto komforto lygio, kambario tipo.
Pavyzdžiui, sanatorinio gydymo programos (5 procedūros per parą, 3 kartų per parą maitinimas, apgyvendinimas ir kt.) kaina prasideda nuo 54 eurų žmogui, savaitgalio gydomoji programa (iš viso 12 procedūrų, 3 kartų per parą maitinimas, apgyvendinimas ir kt.) kainuoja brangiau – nuo 59 eurų.
„Palyginti su praėjusiais metais, galima sakyti, kainos išliko stabilios, nepakitusios. Sumažinti kainų neleido gerokai išaugę papildomi kaštai mūsų darbuotojų ir klientų saugumui pandemijos metu užtikrinti“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė A.Salda.
Birštono ir Druskininkų sanatorijos direktorius pasakojo, kad jų sanatorija kiekvieną mėnesį stengiasi klientams pasiūlyti ką nors ypatingo – specialų pasiūlymą, skirtą visiems, ar, pavyzdžiui, tam tikrai grupei žmonių: senjorams, šeimoms su vaikais, lojaliems klientams.
Per „juodąjį penktadienį“ visiems klientams bus siūloma įsigyti dovanų kuponus sumai, programai ar procedūrai su 20 proc. nuolaida.
A.Salda tvirtino, kad šiuo metu laukia klientų atvykstant su sanatorinio gydymo programomis. Sanatorija pagal visus Vyriausybės ir SAM reikalavimus teikia švediško stalo tipo maitinimą, gydomąsias procedūras bei apgyvendinimo paslaugas.
Brango ir dar brangs
Birštono sanatorijos „Versmės“ direktorė Rasa Noreikienė teigė, kad šiuo metu sanatorijoje visos procedūros yra skiriamos gydytojo konsultacijos metu.
Klientams siūlo įsigyti sveikatinimo programas: „Versmė I“, „Versmė II“, „Versmė III“ ir naujausias programas – „Šeimos dienos“, „Senjorų poilsis“, „Pabūkime dviese“, „Laikas sau“.
Programų kainos svyruoja nuo 49 iki 125 eurų vienam žmogui savaitgaliui, priklausomai nuo kambario tipo ir procedūrų skaičiaus. R.Noreikienė tvirtino, kad, palyginti 2020 m. sausį su šiuo laikotarpiu, kainos kilo apie 5 proc., o lyginant 2020 m. sausį su 2021 m. sausiu, kainos kils apie 8 proc.
Pašnekovė atskleidė, kad jų sanatorija taiko įvairias klientų lojalumo programas, o senjorai visuomet kviečiami sveikatintis su 10 proc. nuolaida.
Kai kur kainos sumažėjo
Palangos „Gradiali“ sanatorijos direktorius Domas Dargis pasakoja, kad antrosios bangos metu gerokai sumažėjus paklausai, kainos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, krito nuo 40 iki 50 proc.
„Minimalus sveikatinimo paketas, kurį sudaro dviejų nakvynių apgyvendinimas, gydytojo konsultacija ir gydymo plano sudarymas, 3–4 procedūros per dieną ir pilnas trijų kartų maitinimas šiai dienai kainuoja 115–150 eurų asmeniui.
Kadangi karantino nutarimu gydomųjų paslaugų teikimas nėra apribotas, klientams akcentuojame gydomųjų procedūrų svarbą jų fizinei bei psichinei sveikatai.
Sanatorijos nuo SPA centrų tuo ir skiriasi, kad gali pasiūlyti profesionalias, licencijuotas ir ne ką mažiau atpalaiduojančias procedūras, kurios ne tik suteiks malonumo, bet ir suteiks realios naudos žmogaus savijautai ir sveikatai. Tuo ir bandome pritraukti klientus“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino D.Dargis.
Ekonomistas: taip ir turi būti
Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė negirdėjęs, jog jog sanatorijos verktų dėl trūkstamų klientų. Šie metai įmonėms, kurios teikė šias paslaugas, esą nebuvo blogi, nes lietuviai, negalėdami išvykti poilsiauti į užsienį, ieškojo alternatyvų Lietuvoje.
„Pandemijos metu dalį laiko institucijos negalėjo teikti paslaugų bei prarado pajamas, nors įvairiausias fiksuotas sąnaudas turėjo, susijusias su nekilnojamuoju turtu ar darbuotojų išlaikymu. Todėl tai – papildomos sąnaudos, negavus pajamų. Jas bandoma susigrąžinti didinant kainas“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, šiais metais vidutinis darbo užmokestis padidėjo maždaug 7 proc. Kitais metais didės dar apie 5–6 proc.: „Darbuotojai sudaro pagrindinę dalį patiriamų kaštų, sąnaudų, todėl didėja ir kainos. Nemanau, kad vyksta kažkas netikėto ar nepaaiškinamo“.
Anot pašnekovo, sanatorijose didėja sąnaudos, apribotos galimybės gauti pajamas, kai yra karantinas, nes gyventojai baiminasi viruso plitimo. Todėl jos, siekdamos nebankrutuoti ir išlaikyti turimus darbuotojus bei turtą, pakelia kainas.
„Kainų mažinimas yra baisiausia strategija, kuri veda prie atlyginimų bei darbuotojų mažinimo. Tai iliuzija ar mitas, kad kažkokias problemas galima išspręsti su kainų mažinimu. Kas gali pirkti sanatorijų paslaugas – perka. Kitais atvejais jas kompensuoja valstybė.
Esminis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, tai, kad sanatorijų paslaugų kainų veidrodinis atspindys yra atlyginimai. Jei sumažėtų paslaugų kainos, turėtų mažėti ir atlyginimai. Tai būtų blogas scenarijus ir gerai, kad tos institucijos neeina tuo keliu“, – aiškino N.Mačiulis.
Pašnekovas mano, kad klientų pasirinkimo negali lemti penkių procentų kainų pokytis. Institucijų išlikimą esą lemia tai, kokia bus valstybės parama, kai jos turi ribotas galimybes teikti paslaugas.
N.Mačiulis aiškino, kad įmonės, kurios priima sprendimą didinti kainas, atsižvelgia į paklausą ir greičiausiai mato, kad paklausa neelastinga kainai: „Ribotą skaičių procedūrų per valandą gali atlikti, tai iš ko tada didinti tuos atlyginimus?“.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje priešiškai žiūrima į kainų augimą, nesuprantant, kad tai yra pagrindinis ar net vienintelis atlyginimų didinimo šaltinis. Jis mano, kad sanatorijos, kurios didina paslaugų kainas – neužsidarys.
