Tačiau „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė ir tai, kad daugiau žmonių priskiria save vidurinei klasei, kartu mažėja manančių, kad jie priklauso skurstančiųjų sluoksniui.
Elitu, kitaip sakant, ir pasiturinčiais, save vadina tik apie 1 proc. žmonių, dar beveik dešimtadalis mano, kad priklauso aukštesniajai vidurinei klasei. Bet vidurine klase, arba vidutiniokais, teigia esantys 59 proc. šalies gyventojų. Skurstančiais save laiko tik 6 proc. žmonių, o maždaug ketvirtadalis priskiria save žemesnei vidurinei klasei.
Per šiuos pandeminius metus žmonių nuomonės poslinkiai vertinant savo priklausomę socialinei klasei nebuvo dideli – 2 proc. sumažėjo laikančių save žemesniąja vidurine klase ir 1 proc. skurstančiais, po 1 proc. padidėjo aukštesnės vidurinės ir vidurinės klasės atstovų.
Tačiau per porą pastarųjų metų smarkiai padaugėjo žmonių, priskiriančių save vidurinei klasei, – net 24 procentais.
Be abejo, visuomenės apklausos atspindi žmonių jauseną, bet sociologai, vertindami valstybių padėtį, taiko ir objektyvius ekonominius kriterijus.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) vidurinei klasei priskiria asmenis, gaunančius nuo 75 iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų, taigi uždarbio ribos gana plačios. Be to, ir vidurinės klasės pajamų dydis smarkiai skiriasi priklausomai nuo valstybės gyvenimo lygio.
Vadovaujantis šiais kriterijais Lietuvoje vidurinei klasei priskirtini žmonės, kurie uždirba nuo 819 iki 2184 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Taip skaičiuojant mūsų šalyje 57 proc. gyventojų priklauso šiai klasei – nedidelis skirtumas nuo pačių žmonių savo padėties subjektyvių vertinimų.
Tiesa, pagal EBPO kriterijus per dešimtmetį vidurinė klasė Lietuvoje išaugo maždaug 10 proc., o pagal pačių gyventojų savivertę šis poslinkis, ypač per porą pastarųjų metų, gerokai didesnis. Tai nesunku paaiškinti – per tą laiką augo atlyginimai, taip pat didėjo pensijos, socialinės išmokos.
Kita vertus, nors daugiau žmonių ir priskiria save vidurinei klasei, tai nereiškia, kad jie patenkinti savo pajamomis, – jos įvertintos tik 5,5 balo iš 10 galimų. Lyginant su praėjusių metų apklausa šis rodiklis smuktelėjo 0,2 procento. Matyt, tai sietina ir su nerimu dėl koronaviruso.
Krinta į akis ir kitas iš pirmo žvilgsnio prieštaringas naujausios apklausos rodiklis – per metus nuo 71 iki 61 proc. sumažėjo žmonių nurodytas jų oriam gyvenimui trūkstamų pajamų poreikis. Ekonomistai tai aiškina pirmiausia dėl pandemijos apribojimų sumažėjusiomis išlaidomis, ypač nutrūkus kelionėms į užsienį.
Maža to, šįmet nuo 29 iki 34 proc. padaugėjo gyventojų, sukaupusių daugiau nei 2 tūkst. eurų santaupų, bet tai nesustiprino jų pasitenkinimo savo turtine padėtimi.
Dar vienas lietuvių ypatumas – savo uždarbiu jie kone mažiausiai patenkinti ES, nors pagal gyventojų skolų ir pajamų santykį jie vieni mažiausiai įsiskolinusių Bendrijoje. Beje, panaši padėtis ir Latvijoje.
Matyt, toks atsargumas – slogios istorinės praeities paveldėjimas, kai daugybei lietuvių iš paskutiniųjų tekdavo kovoti dėl išgyvenimo. Ko gero, į tautos pasąmonę giliai įsismelkusi baimė, kad gali atslinkti blogesni laikai, skatina žmones nerodyti didelio optimizmo vertinant tiek dabartį, tiek ateitį.
Antai šį spalį atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, 64 proc. (net 17 proc. daugiau nei prieš mėnesį) žmonių mano, kad iš viso reikalai šalyje vis blogėja. Tiesa, ir prieš metus taip pesimistiškai nusiteikę buvo 55 proc. apklaustųjų.
Prastėja ir kitokie vertinimai – 44 proc. žmonių mano, kad ekonominė padėtis blogėja. Tai nekoks signalas – pesimistiniai gyventojų lūkesčiai, nerimas dėl ateities gali skatinti juos mažiau vartoti, o tai neigiamai atsilieptų ekonomikai, pirmiausia prekybos ir paslaugų sektoriams.
Europinio verslo lūkesčiai, ypač kai kurių sektorių, anaiptol nėra tokie prasti kaip Lietuvos gyventojų. Pavyzdžiui, euro zonos pramonės ateities vertinimai geriausi per pastaruosius dvejus su puse metų. Mat vartojimas už ES ribų jau pradeda atsigauti, tai turėtų skatinti ir europinę pramonę.
Ekonomistai mano, kad kiti metai turėtų būti ypač sėkmingi Lietuvos inžinerinei, medienos, baldų pramonei, taip pat augs IT sektorius. Šalyje pastaruoju metu pastatyta nemažai naujų fabrikų, kurie ketina plėstis, todėl darbo jėgos paklausa išliks, o tai skatins ir atlyginimų didėjimą.
Verslas šįmet stengėsi išlaikyti darbuotojus ir stabdydamas veiklą, todėl dabar padėtis darbo, rinkoje geresnė, nei buvo per 2008–2009 metų krizę, kai žmonės buvo masiškai atleidinėjami.
Tačiau lietuviai net ir gerais laikais neskuba atsikratyti pesimizmo – juk ir pernai, kai dar nebuvo jokios koronaviruso grėsmės, o atlyginimai gana sparčiai augo, vis viena net 27 proc. žmonių teigė, kad jie gyvena vis blogiau.
Pesimizmo liga ekonomikai ne mažiau pavojinga kaip koronavirusas, nes blogi lūkesčiai gali išsipildyti savaime, žlugdydami vartojimą, stabdydami kūrybinę žmonių iniciatyvą.
