Būsto rinkoje – neįtikėtini sandoriai: išgirdę iš pradžių nepatikėtumėte

2020 m. lapkričio 8 d. 13:24
„Išsinuomočiau butą tik už komunalinius mokesčius“, – tokių užklausų pastaruoju metu galima pamatyti socialiniuose tinkluose. Panašu, kad tokie susitarimai nėra tik mitas, o galimai abipusiai naudingi sandoriai: nuomininkui – dėl mažų išlaidų, o būsto savininkui, sumažėjus nuomininkų, padengiamos turto išlaikymo išlaidos.
Daugiau nuotraukų (6)
Ekspertai pastebi, kad tokie pasiūlymai kol kas labiau būdingi mažiesiems, nepaklausiems miesteliams.
Nuoma – už 15 eurų
2015 metais dviejų kambarių bute Kėdainiuose tik už komunalinius mokesčius gyvenusi Greta dalijasi teigiama patirtimi – kelis mėnesius už 15 eurų per mėnesį gyveno, kaip pasakoja pati, „studentams idealiame bute“.
„Kartu su bendrakurse dviejų kambarių buto nuoma mums kainavo 30 eurų – po 15 eurų per mėnesį kiekvienai. Butas – pakankamai erdvus, labai senovinis, kaip pas močiutę, „su kilimu ant sienos“, tačiau jokių problemų nebuvo, šiltas, tvarkingas, kaip studentams, sakyčiau, tikrai idealus variantas“, – lrytas.lt pasakojo Greta.
Kėdainiškė jame gyveno tris mėnesius – išsikraustė, įsigijusį savo būstą, o jos bendrakursė jame gyveno net šešis mėnesius.
„Būstą savininkė nusprendė nuomoti, nes ankstesnė buto savininkė mirė – mums butą išnuomojusi moteris buvo savininkės giminaitė. Po kelių mėnesių nuomotoja butą pardavė, todėl ir bendrakursei teko išsikraustyti“ – prisimena moteris.
Kitokį pasiūlymą, tačiau Vilniuje, socialinuose tinkluose teigė aptikusi lrytas.lt kalbinta šiaulietė Roberta – kambarį sostinėje mergina galėjo išsinuomoti tik už komunalinius mokesčius mainais į pagalbą avarijoje susižeidusiai moteriai, kurios bute gyventų.
Vis dėlto studijuojanti mergina teigė nutarusi pasirinkti įprastinį nuomos variantą.
Per didelė paklausa
Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikų teigimu, miestuose nuomos tik už komunalinius mokesčius pasiūlymų esą mažai.
„Pasitaiko, kad įleidžiami pagyventi giminaičiai trumpiems laikotarpiams, kol butas pardavinėjamas arba savininkai išvyksta į užsienį. Bet tai – ne rinkos sąlygų atvejai. Tokia nuoma teoriškai įmanoma tik nutolusiose regionų vietose, kur kitokiu būdu nuomininkų rasti neįmanoma, o turtą norima palaikyti apgyvendintą“, – lrytas.lt sakė „Inreal“ atstovė R. Merčaitienė.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė taip pat teigia negirdėjusi apie nuomos už komunalinius mokesčius pasiūlymus Vilniuje – sostinėje butų paklausa tam tiesiog per didelė.
„Seniau tikrai yra buvę tam tikruose prastuose rajonuose, kur mažai kas nori gyventi, ar ten, kur labai prasta kaimynystė. Būdavo tokie minimalūs mokėjimai arba už komunalinius mokesčius, bet tai vis tik yra labiau būdinga ten, kur paklausa yra labai maža – Vilniuje paklausa visada yra didelė“, – lrytas.lt teigė J.Cvilikienė.
Anot jos, akivaizdi priežastis buto savininkui jį užleisi tik už komunalinius mokesčius – jei norima turtą išlaikyti, jo neparduoti ir neperleisti, naudotis juo ateityje, tačiau uždirbti iš jo nepavyksta.
„Apskritai, nekilnojamasis turtas ar žemė nėra vien investicija – tai ir dideli išlaikymo kaštai: žemės mokestis, komunaliniai mokesčiai. Tam, kad išlaikytų bet kokį turtą, reikalingi papildomi mokėjimai. Jei žmogus žino, kad tame mieste ar rajone išnuomoti būsto nepavyks, jis susiranda žmogų, kuris nuo jo nuimtų tuos įsipareigojimus.
Galbūt mūsų galvose dažnai atrodo, kad tokiu būdu pinigai nėra gaunami, bet tai yra tie pinigai, kurių jis neišleis. Nes, kitu atveju, jis juos turėtų išleisti kiekvieną mėnesį, nors tuo būstu nesinaudoja“, – įvertino finansų ekspertė.
J.Cvilikienė tokios nuomos sandorių nelaikytų rizikingesniais nei įprastos nuomos, svarbiausia, kaip ir kiekvienu atveju – sutartis.
„Bet kokia nuoma, kuri nėra dokumentuota, yra labai rizikinga, nes tą turtą gali ir suniokoti, o jo atstatymas vėliau gali kainuoti labai brangiai.
Tačiau jei toks sandoris yra dokumentuotas, tai, žinoma, abiems pusėms gali būti naudinga – tiek tiems, kurie gyvena už nedideles išlaidas, tiek tam, kuriam kurį laiką nereikia išlaikyti to turto.
Neišskirčiau rizikingumo šiuo atveju: sutartis nuomojant yra labai svarbu. Kartais žmonės galvoja, kad nusipirks butą ir iš jo uždirbs, tačiau nepagalvoja, kad vieni nuomininkai gali jį taip sugadinti, kad paskui kelerius metus reikės jį remontuoti“, – įspėjo finansų ekspertė.
Kita vertus, J.Cvilikienės teigimu, svarstantiems nuomoti būstą tik už komunalinius verta įvertinti, ar vis tik verta turtą laikyti ir toliau, jei jis ilgą laiką nenaudojamas – galbūt tinkamas laikas jį parduoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.