„Ypatingas dėmesys turėtų būti iš Vidaus reikalų ministerijos pusės, nes gresia labai reali rizika Lietuvai prarasti lėšas, tai būtų pirmą kartą Lietuvos istorijoje toks dalykas, tai raginu rimtai pasižiūrėti“, – Vyriausybės pasitarime sakė V. Šapoka.
Anot jo, VRM iki šių metų pabaigos turi pasirašyti sutarčių, pagal kurias būtų panaudota 6 mln. eurų ES lėšų.
„Kviečiu žiūrėti į tai rimtai, nes investavimo tempas labai aiškiai atspindi ir priežastis. Jei į rekomendacijas ir siūlymus nekreipiama dėmesio, tai niekas ir nepasikeičia. Kiekvieną kartą būdavo sakoma, kad viską beveik padarėm ir jau tuoj tuoj, bet tai neįvyksta“, – sakė ministras.
Finansų ministerija nurodo, kad bendruomenės yra pradėjusios įgyvendinti projektų už 14,22 mln. eurų, dar 7,14 mln. eurų vertės paraiškos vertinamos, todėl tikimasi, kad finansavimo sutartys bus pasirašytos iki šių metų pabaigos. Tačiau VRM leidus papildomai teikti paraiškas iki lapkričio 5 dienos, dalis sutarčių gali būti nepasirašytos.
Daugiausia ES lėšų per tris šų metų ketvirčius investavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos (po 6 proc.,), mažiausiai – Susisiekimo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (atitinkamai po 2,6 ir 2,7 proc.)
„Užtikrinant projektų įgyvendinimą laiku, svarbu šiais metais sudaryti visas projektų sutartis, trečiojo ketvirčio pabaigoje sutarčių sudaryta 91 proc., tai dar yra laiko, bet jo mažai“, – sakė V. Šapoka.
Lietuva pagal ES išmokėtas lėšas (59 proc. 2014–2020 metais skirto finansavimo, įskaitant avansą) užima trečiąją vietą tarp visų ES šalių ir viršija Sąjungos vidurkį, kuris yra 47 procentai.
Įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, iš viso investuota 3,7 mlrd. eurų, o vien trečiąjį šių metų ketvirtį – 281 mln. eurų ES lėšų.
