„Žaliosios“ laidotuvės
Ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ laidotuvių planuotoja Rūta Cimarmanaitė pasakojo, kad laidojimo procese didelis dėmesys pradedamas skirti ir požiūriui į gamtą – pats atsisveikinimas su artimuoju stipriai veikiamas pasaulyje pastaruoju metu itin populiaraus ekologiško gyvenimo būdo, kurio šalininkai visose gyvenimo srityse remiasi atsakingu, aplinką tausojančiu vartojimu.
Pasak R.Cimarmanaitės, nors pasigirsta nuomonių, kad tvarūs sprendimai – tik laikina naujovė, vis dėlto pastebima, jog tai tampa ilgalaike tendencija.
Siūlomi ekologiški sprendimai, tokie kaip urnos, gaminamos iš celiuliozės, kokoso lukštų ar suspaustų durpių – tai reiškia, kad laidojimo paslaugų sritis iš aplinkos taršos kėlėjos pamažu tampa mūsų planetą tausojančia veikla.
Įdomu ir tai, kad sparčiai populiarėja vadinamos „medžių kapavietės“ – kai biologiškai suyrančiame inde sumaišomi velionio pelenai su medžio sėklomis ir toje vietoje, kur tokia urna užkasama, išauga medis.
Įvairios pasaulio šalys skaičiuoja, kad laidojimas į žemę kasmet padaro milžinišką žalą aplinkai.
Remiantis ne pelno siekiančios organizacijos „Green Burial Council“ duomenimis, vien JAV laidotuvių metu į žemę per metus patenka daugiau nei 9 mln. metrų medienos, 135 tūkst. tonų kūnams balzamuoti skirtų cheminių medžiagų, 1,6 tonos gelžbetonio ir daugiau nei 64 tūkst. tonų geležies.
Įspūdingi skaičiai stebimi ir Europoje bei Azijoje. Būtent jie ir augantis žmonių sąmoningumas paskatino „žaliųjų“ laidotuvių atsiradimą.
Paprastai tariant, toks atsisveikinimas su velioniu yra draugiškas aplinkai – laidojimo procese naudojami ritualiniai reikmenys, kurie irdami neužteršia gruntinio vandens ar dirvožemio, į aplinką neišmeta nuodingųjų dujų, o visas procesas apsaugo gamtoje esančias ekosistemas.
Ekologija vystosi
„Rekviem“ interneto tinklalapyje teigiama, kad ekologiška tendencija vyrauja visoje laidojimo paslaugų industrijoje, kremavimo paslaugų srityje, nes reikmenys gaminami ne tik iš atsinaujinančių medžiagų – ekologija bei natūralumas atsispindi ir urnų dekoro sprendimuose, kuriuose vyrauja gamtos tematika.
„Pavyzdžiui, šiandien labai populiarios paprastos, kuo natūraliau atrodančios urnos. Jos gali būti padengtos samanomis, atrodyti kaip medžio kamienas, dekoruotos gamtos vaizdų piešiniais.
Tokios urnos yra pagamintos taikant specialią technologiją, todėl užkastos į žemę suyra vidutiniškai per dvejus metus. Tai galioja ir karstams bei padėklams, ant kurių proceso metu yra statomas karstas su mirusiojo palaikais.
Šiandien vis daugiau pasaulyje veikiančių krematoriumų siūlo rinktis būtent tokius. Manoma, kad ekologiškos medžiagos ateityje tik populiarės. Ekspertų teigimu, savaime suyrančios urnos gali lemti, jog bus atsisakyta palaikų laidojimo į žemę“, – tendencijas vardija R.Cimarmanaitė.
Mažai užsakymų
Tačiau „Sielų upės“ vadovas Gediminas Galdikas pasakojo, kad tik 5 proc. klientų užsako ekologiškus karstus ir urnas, nes jų dizainas neišskirtinis bei asortimentas nedidelis. Taip pat didelę įtaką daro kaina, nes ekologiškos urnos du ar tris kartus brangesnės už medines ir metalines urnas. Karstų kainos taip pat daug didesnės.
„Ekologiški karstai gaminami iš perdirbto popieriaus ar kartono, o urnos – iš perdirbto plastiko. Pradėjome pardavinėti ekologiškus karstus prieš dešimt metų, o urnas – prieš šešis“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo G.Galdikas.
„Sielų upės“ vadovas pastebėjo, kad bėgant metams žmonės daugiau domisi ekologiškais dalykais, tačiau mažai kas juos perka. Vyras mano, kad jei Lietuvoje atsirastų keli gamintojai, išsivystytų konkurencija ir kaina taptų geresnė. G.Galdikas teigė, kad dabar ji priklauso nuo dviejų Lenkijos gamintojų, kurių kainos panašios.
„Vienintelis geras dalykas, pasirinkus ekologišką urną ar karstą, – gero davimas gamtai. Tačiau ar žmogui nuo to geriau, nežinau... Nebent dvasiškai ar psichologiškai geriau jaučiasi, nes neteršia aplinkos“, – pasakojo G.Galdikas.
10 karstų ir pabaiga
Buvusios įmonės ecoffin vadovas Audrius Kupčinskas skundėsi, kad Lietuvoje ekologiškų karstų visiškai neperka. A.Kupčinskas, norėdamas pardavinėti tokius karstus Lietuvoje, iš Švedijos gavo sertifikatą. Tačiau pabandė pagaminti 10 ekologiškų karstų ir tuo viskas baigėsi, nes neatsirado klientų.
„Kolega Anglijoje penkerius metus parduoda ekologiškus karstus, tai ten net nespėja gaminti, nes labai daug užsakymų.
O mes kai atėjome į Lietuvos rinką, dauguma paslaugų įmonių turi savo lentpjūves ir jie nesuinteresuoti parduoti mūsų produkcijos. Jei norime, kad šią produkciją pirktų, reikia turėti savo nuosavą tinklą. Tada, gal kažkas ir nupirktų šiuos karstus“, – aiškino A.Kupčinskas.
Vieną ekologišką karstą pagamindavo per dvi dienas. Jo kaina buvo apie 250 eurų, o paprastų karstų kaina yra kur kas mažesnė – apie 70 eurų.
Buvusios įmonės ecoffin vadovas sakė, kad Švedijoje irgi bandė pardavinėti ekologiškus karstus, tačiau ir ten niekas jų nepirko. Karstus gamino Lietuvoje, į jų sudėtį įėjo natūrali drobė ir čiužinys su pagalve iš šiaudų. Ekologiškame karste nėra jokių vinių bei klijų.
Ekologiškas urnas perka
Dvidešimt metų dirbančios įmonės „Anaka“ vadovas Egidijus tvirtino, kad žmonės dažnai užsako ekologiškas urnas, nes jos yra pigesnės.
Jų kaina yra 90 eurų, o įprastų urnų kaina svyruoja nuo 170 iki 280 eurų. Jos gaminamos iš perdirbtų atliekų ir suyra per tris mėnesius. Egidijus pasakojo, kad urnas importuoja iš užsienio, nes Lietuvos rinkoje neapsimoka jų gaminti.
Vyras mano, kad po kažkiek metų karstai išnyks, nes jau dabar beveik visi klientai renkasi urnas.
„Vilniaus laidojimo namų“ vadovas Bronislovas Polonskis pasakojo, kad pasitaiko, kai žmonės užsako ekologiškas urnas ar karstus, tačiau dažniausiai renkasi standartinius. B.Polonskis mano, kad tokia situacija yra dėl to, kad Lietuvoje trūksta ekologiškos produkcijos.
„Didžioji dalis žmonių renkasi medines urnas arba laidoja krematoriumo kapsulėje. Po kažkiek metų gal pradės laidoti ir ekologiškose urnose“, – svarstė B.Polonskis.
B.Polonskis teigė, kad visi karstai dabar dažomi vandens dažais, todėl kažkiek yra ekologiškesni nei anksčiau. Tačiau klientai vis tiek medinių karstų neatsisako. Tačiau kaina išlieka panaši, nesvarbu, ar laidoji su ekologišku karstu, urna ar paprastu.
Ekologiški karstai gaminami iš plonos plokštės, todėl užkasimo metu neatlaikydavo apkrovos ir iš karto sulūždavo. „Vilniaus laidojimo namų“ atstovas aiškino, kad ekologiški karstai labiau skirti kremavimui, tačiau jų kaina nėra maža.
