Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, be to, pabrėžia, kad tam reikėtų keisti Darbo kodeksą. Toks siūlymas, anot jos, pasiteisintų tik tuo atveju, jei MMA būtų padidinta, pavyzdžiui, iki tūkstančio eurų.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad dalis Europos šalių – Danija, Olandija, Jungtinė Karalystė ir Airija – MMA skirsto pagal amžiaus grupes – jaunimui iki 25 metų dėl patirties stokos bei mokymosi mokama mažesnė MMA.
„Mes nenorime „buldorezeriuoti“ to klausimo ar diskutuoti apie dydžius, bet norime kalbėti apie principą. (...) Mūsų siūlymas diskutuoti, nekalbam apie dydžius, bet siūlome kreiptis į Lietuvos banką ir Užimtumo tarnybą, kad jie pateiktų skaičiavimus, pažiūrėtume kitų šalių patirtis ir kaip galėtume gerąją praktiką atnešti į Lietuvą“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė A. Romanovskis.
„Olandai žiūri, kad reikia paskatinti darbdavius atsigręžti į jaunimą ir vienintelė paskata yra finansinė, o MMA yra mokestinė prievolė, tam tikri ribojimai. Pasiūlymai pas olandus ir buvo, kad priklausomai nuo amžiaus, nuo 15-16 metų į darbo rinką jaunimas galėtų įeiti“, – sakė A. Romanovskis.
Tačiau socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, tai reikštų darbuotojų diskriminaciją. Anot jos, minimali alga diferencijuojama valstybėse, kur yra didelė MMA, tarkime, tūkstantis eurų.
„Tai būtų diskriminacija ir, be to, nėra įvertintas pats dydis, nes tose valstybėse, kur yra didelis MMA, ten yra diferencijuojama. Juolab Lietuvoje yra kitaip, pirmiausia nebent susitarti reikėtų dėl tūkstančio eurų MMA ir tada būtų galima kalbėti apie mažinimą ar dar kažką“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė E. Radišauskienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad didelė dalis jaunimo, kuri mokosi ar yra nekvalifikuota, dirba paslaugų sektoriuje, kur mokama minimali alga ir kur trūksta darbuotojų. Pasak E. Radišauskienės, dėl skirstymo pagal amžių taip pat kiltų grėsmė, jog sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus būtų atleistas.
Jaunimo atstovas: darbdaviai bando gudrauti
Lietuvos studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas sako, kad skirstyti pagal amžių siūloma, nes verslo atstovams nepavyko pasiekti, kad MMA nebūtų didinamas nuo kitų metų.
„Susidaro įspūdis, kad darbdaviai nesugebėjo įtikinti Vyriausybės ir profesinių sąjungų, jog minimalus atlyginimas neturėtų kilti ir dabar bandoma apeiti situaciją ir mažinti MMA jauniems žmonėms ir tiems, kurie labiausiai pažeidžiami“, – sakė E. Sarganas.
Anot jo, Lietuvoje studentai darbui per savaitę skiria maždaug 33 valandas, kai europinis vidurkis siekia 28 valandas.
„Per mėnesį studentai gauna apie 500 eurų, įskaitant ir tėvų paramą. Studentai sutinka, kad darbas kenkia jų studijų rezultatams, bet kokiu atveju jie priversti dirbti. (...) Jeigu pereitume prie MMA diferencijavimo, sudarysime sąlygas, jog studentai, norėdami gauti tuos pačius 500 eurų, turėtų dirbti ne 33, bet 35, 38 ar 40 valandų“, – sakė E. Sarkanas.
Jis tai pat pabrėžė, kad Danijoje ar Olandijoje dirbantys studentai gali gauti ir valstybės paramą.
Profsąjungos: diferencijuoti galima tik pagal sektorius
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat sutinka, jog siūlymai diskriminuotų jaunimą. Anot jos, diferencijuoti minimalią algą būtų galima tik pagal skirtingus sektorius, kaip tai daroma Vakarų šalyse.
„Vertiname darbuotoją ne pagal lytį, amžių, įsitikinimus, bet pagal jo patirtį, tam tikrus įgūdžius ir išsilavinimą bei kitus profesionalius klausimus. (...) MMA jau yra nekvalifikuotam darbui, tai nesusiję su patirtimi ar tam tikrais įgūdžiais“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė I. Ruginienė.
„Kodėl mes nesinaudojame gerąja Vakarų praktika ir nediferencijuojame minimalios algos pagal sektorius? Tai būtų viena iš paspirčių sudaryti kolektyvinius susitarimus“, – pridūrė ji.
Mokytojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkė Rūta Andriuškevičienė pabrėžė, jog skirstant atlyginimus pagal amžių, iš rinkos būtų išstumti vyresni žmonės, nes darbdaviai rinktųsi samdyti pigesnę darbo jėgą.
