Savo ruožtu „iDeal“ atstovai pabrėžia, jog kartais neįmanoma nustatyti, ar įrenginys nebuvo prarastas dėl neapdairumo, o ne dėl vagystės.
Tuo metu pardavėjų ir vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos spręsti šį klausimą tiesiog atsisako.
Įsiūlė apdrausti
„iDeal“ parduotuvėje „Panoramoje“ pirkome „iPhone“ 11 Pro Max mobilųjį telefoną, kainavusį apie 1050 eurų. Tuo pačiu pardavėjai pasiūlė bendrovės „Garantijų centras“ pirkinio draudimą – nuo dūžių ir nuo vagystės: jei pavogia telefoną, sumokame nurodytą franšizę ir nuostoliai padengiami.
Šis draudimas nuo vagystės kainavo 300 eurų – trečdalis telefono vertės, tikrai didelė suma, tačiau pardavėjas šį draudimą įsiūlė, atspausdino draudimo sertifikatą ir tąkart viskas tuo ir pasibaigė“, – lrytas.lt pasakojo Tomas.
Vis dėlto, problema iškilo tada, kai telefonas iš tiesų buvo pavogtas.
„Prieš porą mėnesių, būnant Marijampolėje, mano telefoną pavogė. Žinoma, nuėjau į policiją, parašėme pareiškimą. Atsuko vaizdo kameras, ten puikiai matėsi priėjusio žmogaus siluetas, matėsi, kaip jis paima mano telefoną nuo suoliuko, ant kurio buvo mano daiktai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kreipiausi į „Garantijų centrą“ dėl kompensacijos, nusiunčiau jiems visą informaciją. Draudimo bendrovė kreipėsi į Marijampolės policiją, gavo patvirtinimą, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – gavo visus reikalingus įrodymus, kad buvo užfiksuota vagystė“, – kalbėjo Tomas, užregistruoto vagystės atvejo dokumentus pateikęs ir lrytas.lt.
Nepaisant to, „Garantijų centro“ atstovai Tomui atsakė, kad jo įsigytas pirkinio draudimas nuo vagystės šiuo atveju negalioja dėl sutarties punkto 4.1.6.
„Pagal pateiktas išvadas (įprasta vagystė) įvykis neatitinka Pirkinio draudimo taisyklėse numatytų reikalavimų draudimo kompensacijai gauti. Remiantis gautomis išvadomis ir sutarties punktu 4.1.6. (žala buvo padaryta dėl turto ir (ar) vertybių paslaptingo, neišaiškinto pradingimo arba įprastos vagystės (ne vagystės su įsibrovimu arba be apiplėšimo požymių), apgaulės, šantažo, grobstymo, pasisavinimo, sukčiavimo, iššvaistymo, turto prievartavimo), nuostoliai nebus kompensuojami“, – rašoma „Garantijų centro“ atsakyme.
„Atsivertėme sertifikatą, šis punktas tikrai yra. Tai reiškia, kad 300 eurų kainavęs pirkinio draudimas kompensuoja nuostolius tik tokiu atveju, jei įsilaužiama. Jei būčiau žinojęs, tokio draudimo būčiau nepirkęs, nes turiu būsto draudimą, kuris dengia įsilaužimo nuostolius.
Taip pat ir dėl vagystės po sumušimo – pagal juos dar turėčiau įrodyti, kad mane tikrai sumušė. Gali už kampo pasidaryti mėlynę ir sakyti, kad „Štai, mane apiplėšė“. Absurdas.
Po šio įvykio dar kartą nuėjau į „iDeal“ parduotuvę, darbuotojai patvirtino, kad siūlo draudimą nuo vagystės. Kai pasiteiravau, ar žino, kokiais atvejais šis draudimas negalioja, atsakė, kad nežinojo. Taigi, patys darbuotojai nežino, ką siūlo. Pagal įstatymą viskas teisinga, tas punktas sutartyje neblogai užslėptas.
Tačiau „iDeal“, pasirinkęs draudimo bendrovę, turėtų aiškiai pirkėjui pasakyti taip: „Imkite draudimą, bet atsiminkite, kad šis draudimas negalios, jeigu telefonas bus pavogtas iš rankinuko ar kišenės“. Tačiau vietoj to jie pasiūlo draudimą nuo vagystės“, – kalbėjo Tomas.
Atsakomybės nusikrato
Negana to, šio ginčo spręsti neapsiima ir jokia valstybės institucija – nukentėjęs asmuo lieka be jokios pagalbos, siuntinėjamas iš vienos institucijos į kitą.
„Kreipiausi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – atsakė, kad jie nesprendžia draudimo klausimų, sprendžia dėl kokybės kilusius ginčus. Vartotojų teisės nukreipė į Lietuvos banką, kurio funkcijos – finansų rinkos dalyvių priežiūra, vartotojų bei finansų įstaigų ginčų nagrinėjimas. Tačiau Lietuvos banko atstovai atrašė, kad jie „priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti kilusį ginčą“, pasiūlė kreiptis į teismą.
Tai kas apgina apgautą vartotoją? Reiškia, draudėjai sutartyje gali įrašyti bet kokius punktus be jokios atsakomybės. Lieka tik kreiptis į teismą, tačiau teismui, advokatui reikalingos išlaidos yra per didelės, o tikimybė teismą laimėti maža – draudimo bendrovė tiesiog parodys draudimo sertifikatą“, – nevilties neslėpė vilnietis.
Sunku nustatyti vagystę
„iDeal“ mažmeninės prekybos vadovas Mantas Majauskas lrytas.lt teigė, kad žalos registracijos metu nebuvo pateikta informacija apie tai, kad įvykį užfiksavo kameros: „Būtent dėl tos priežasties jis ir yra traktuojamas kaip įvykęs neaiškiomis aplinkybėmis.“
„Draudimo taisyklės apibrėžia vagystės atvejų tipus, kurie yra kompensuojami draudimo žalos atveju. Vagystė turi būti patvirtinta policijos ir atitikti plėšimo arba įsibrovimo požymius. Jeigu daikto (šiuo atveju telefono) dingimo aplinkybės nėra aiškios (policija nustato, jog daiktas dingo neaiškiomis aplinkybėmis), tai negali būti traktuojama kaip vagystė su įsibrovimo ar plėšimo požymiu.
Šis punktas egzistuoja todėl, jog kartais neįmanoma nustatyti, ar įrenginys nebuvo, pavyzdžiui, pamestas, paskandintas ar kaip nors kitaip pradingęs dėl neapdairumo ar priežasčių, kurių aplinkybių policija negali susieti su nusikalstama veika“, – teigė M.Majauskas.
Todėl, anot jo, telefonui dingus neaiškiomis aplinkybės negalima teigti, jog de facto tai buvo vagystė.
M.Majauskas taip pat pabrėžia, kad ir pasirašę draudimo polisą klientai per 30 dienų jį gali nutraukti, jei draudimo taisyklės netinka.
„Klientai, įsigyjantys draudimą, kartu su sertifikatu gauna draudimo taisykles, su kuriomis turi galimybę susipažinti patys. Net jei pirkdami paslaugą to nepadaro (galbūt tuo metu neturi laiko), su taisyklėmis gali susipažinti per 30 dienų – tai yra laikotarpis, per kurį klientas gali polisą nutraukti ir atgauti pilną įmoką, jeigu kažkuris punktas jo netenkina“, – sakė „iDeal“ atstovas.
Ginčo nespręs
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Natalija Jarmulkovič lrytas.lt patvirtino, kad vartotojo ginčo su telefono draudimą suteikusia bendrove nenagrinės.
„Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus dėl finansinių paslaugų vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka Lietuvos banko įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nagrinėja Lietuvos bankas.
Lietuvos banko įstatymas numato, kad Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė“, – teigiama atsakyme.
Savo ruožtu Lietuvos bankas, gavęs nukentėjusiojo skundą, taip pat atsisakė nagrinėti ginčą.
„Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra įgaliotas nagrinėti minėto kreipimosi, priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti kilusį ginčą. Primename, kad ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, jeigu nenumatyta kitokia tvarka, nagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose“, – teigiama Lietuvos banko atsakyme nukentėjusiajam.
