Stresą dėl pinigų patiria kas trečias: nurodė, kokios to priežastys ir kaip su tuo tvarkytis

Remiantis tyrimo rezultatais, tik kas šeštas apklaustas šalies gyventojas nurodė, kad finansinė situacija jam streso nekelia. Visiškai patenkinti savo finansais sako esantys 7 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nerimas itin dažnai kyla dėl to, kad žmonėms sunkiai pavyksta sukaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis apklaustųjų susiduria su taupymo sunkumais, o dar tiek pat gyventojų išvis neturi galimybės sukaupti atsargų, nes gyvena nuo vieno atlyginimo iki kito ir savo pajamas bei išlaidas planuoja tik mėnesiui į priekį.

„Natūralu, kad, spaudžiami turimų finansinių įsipareigojimų ir gyvendami be santaupų, žmonės nesijaučia užtikrintai ir nerimauja dėl ateities. Tyrimo išvados parodė, kad tik labai maža dalis gyventojų gali išlikti ramūs, neturėdami nė euro santaupų ar nuolat gyvendami į skolą“, – pastebi J.Cvilikienė.

Lietuviai neretai vertinami kaip darbštūs žmonės, tačiau ši savybė turi ir neigiamą pusę. Net 43 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia, kad būtent darbas jiems yra dažniausia streso priežastis.

Banko finansų ekspertės nuomone, nerimo dėl darbo ir finansų priežastys yra glaudžiai susijusios. Kai žmonės nesusitvarko su asmeniniais finansais, įsivyrauja negatyvus požiūris į supančią aplinką ir tokiu atveju susitelkti produktyviam darbui bei efektyviam užduočių atlikimui tampa sudėtingiau.

Kartu tai persikelia ir į asmeninius santykius. Remiantis tyrimo duomenimis, 30 proc. apklaustųjų teigia, kad susirūpinimas savo ar šeimos finansine situacija neigiamai veikia santykius su artimaisiais, o penktadalis pripažįsta turėję ginčų dėl pinigų.

„Nuolat patirti situacijas, kai norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis, emociškai yra sudėtinga. Tą patiriantys sako kas trečias apklaustasis. O kai norai silpnumo akimirką ima viršų ir žmogus išleidžia daugiau, nei gali sau leisti, streso lygis išauga dar labiau“, – sako J.Cvilikienė.

Tyrimas parodė, kad jaunesni gyventojai (18-24 m.) stresą dėl savo finansų patiria dažniau už vyresnius. Net du iš trijų šios amžiaus grupės atstovų pripažino, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien.

„Jaunų žmonių asmeniniai finansai neretai primena užburtą ratą. Šioje amžiaus grupėje žmonės susiranda pirmuosius pastovius darbus, pradeda gyventi atskirai nuo tėvų. Augant jų pajamoms, kartu auga ir išlaidos, kurių anksčiau nebuvo – tai nuoma, transportas, maistas, pramogos ir panašiai“, – tyrimo duomenis komentuoja J.Cvilikienė.

Negana to, nors dėl finansų jauni žmonės jaučia nerimą, jie taip pat yra labiau linkę impulsyviai leisti pinigus – tą iš dalies daro kas antras apklaustasis iki 24 metų.

Pasak banko atstovės, visgi bėgant metams finansinis stresas mažėja ir mažiausiai jis kankina vyresnius gyventojus. Geriausiai dėl savo finansinės padėties jaučiasi 35-44 metų ir 65-75 metų amžiaus gyventojai.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 m. rugpjūčio 14–25 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kaip žmonės vertina savo savijautą COVID-19 pandemijos metu. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių teigia, jog pandemijos metu jų nerimo lygis išaugo.

Labiausiai Lietuvos žmonės šiuo sudėtingu laikotarpiu nerimauja dėl savo šeimos gerovės – taip teigia daugiau nei 90 proc. apklaustųjų. Dažniausiai nerimaujama dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, tačiau kas penktas respondentas teigia, jog nerimauja ir dėl pastovių pajamų praradimo ar galimo nedarbo.

„Svarbu paminėti, kad nerimauti – normalu. Nerimas – tai apsauginė žmogaus reakcija. Kai susiduriame su neapibrėžta situacija, kuri mums nėra pažįstama, apsvarstome galimą jos poveikį savo gyvenimui. Dalį situacijos baigčių matome kaip grėsmingas sau, tai ir sukelia nerimą. Kadangi nerimą patiria visi, svarbu ne bandyti jo išvengti, nes tai nėra įmanoma, o mokytis, kaip su juo tvarkytis“, – tyrimo rezultatus komentavo viešosios įstaigos „Nerimo klinika“ psichologė psichoterapeutė Darja Norbutė.

Nors pandemijos akivaizdoje nerimas ir baimė dėl savo ir savo artimųjų sveikatos yra gana natūralus dalykas, apklausti respondentai teigia, jog, nepaisant nerimo dėl sveikatos, jie taip pat nerimauja ir dėl nestabilios finansinės padėties.

„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas tyrimas parodė, jog net 90 proc. apklaustųjų nerimauja dėl savo šeimos gerovės: 41 proc. nerimauja kartais, 27 proc. – dažnai, 17 proc. – retai, 8 proc. – kasdien ir tik 7 proc. teigia nejaučiantys nerimo dėl savo šeimos gerovės.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, karantino metu darbo neteko 30 tūkst. žmonių, nuo kovo 16 dienos, kai buvo registruotas karantinas, nedarbas Lietuvoje išaugo nuo 9,3 proc. iki 11,1 proc. Tai privertė sunerimti ne vieną, net ir tuos, kurie savo darbo vietas išsaugojo.

Šiuo laikotarpiu labiausiai žmonės nerimauja dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, tačiau drauge kyla nerimas ir dėl sudėtingėjančios finansinės situacijos. Kas penktas apklaustasis teigė, kad juos neramina baimė dėl pastovių pajamų praradimo ar darbo netekimo“, – sako „SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis.

Tyrimas atskleidė, jog pusė apklaustųjų mano, kad papildomos santaupos yra geriausias būdas susitvarkyti su staiga ištikusiomis nelaimėmis ar nedarbu. 50 proc. teigia, jog geriausias būdas tvarkytis su problemomis – artimųjų palaikymas ir parama, 37 proc. mano, jog tai – gyvybės draudimas, 26 proc. sako, jog jiems padeda asmeniniai įgūdžiai.

„Iš patirties pastebime, jog nors daug metų Lietuvos gyventojų finansinė padėtis gerėjo: darbo užmokestis stabiliai augo, mažmeninės prekybos rezultatai ir išleidžiamos pinigų sumos taip pat didėjo, žmonės vis tiek nesijautė iki galo finansiškai saugūs. Taip yra ir dėl to, jog daugelis lietuvių vis dar neturi jų tenkinančios santaupų sumos, kuri padėtų išsilaikyti staiga atsitikus nelaimei ar netekus darbo“, – sako S.Jokubaitis.

Kaip suvaldyti nerimą, kaip išmokti jį atpažinti, ir kaip padėti sau bei savo artimiesiems šiuo sudėtingu laikotarpiu? VšĮ „Nerimo klinikos“ psichologė psichoterapeutė D.Norbutė teigia, jog esminis dalykas – aiškiai įvardinti, dėl ko kyla nerimas.

„Nors daug kas ir atliktos apklausos metu sakė, jog jaučia padidėjusį nerimą COVID-19 pandemijos metu, tačiau tai nėra tikslu. Kol žmogus neišmoksta aiškiai įvardinti problemos, jis negali jos spręsti. Todėl čia vertėtų labai atvirai sau įsivardinti, dėl ko man kyla nerimas: galbūt bijau netekti darbo ar susirgti, galbūt sunku visą dieną išbūti bendroje erdvėje su namiškiais, galbūt jaučiuosi vienišas. Kiekvieno nerimas, kuris kyla COVID-19krizės metu, yra vis kitoks“.

Įsivardinus savo nerimo priežastis, svarbu išmokti atskirti du esminius dalykus: ką mes galime pakeisti ir ko pakeisti patys negalime. Dalis dalykų yra už mūsų kontrolės ribų – dažnai negalime pakeisti aplinkybių, negalime pakeisti ir kitų žmonių. Šiuos dalykus svarbu mokytis atskirti ir priimti, o tai nėra lengvas uždavinys. Yra ir kita dalis – dalykai, kurie tiesiogiai nuo mūsų priklauso, jų sprendimas dažnai reikalauja tiesioginių mūsų veiksmų“.