„Įprastinė metodika leidžia įvertinti ir paskelbti skurdo rizikos lygį tik po metų – kai duomenis surenkame iš visų šaltinių. Naudodami modelius, paremtus 2019 m. administraciniais duomenimis, skurdą galime suskaičiuoti vienais metais anksčiau“, – kalbėjo Lietuvos statistikos departamento Statistikos plėtros skyriaus tyrėjas dr. Andrius Čiginas.
Eksperimentiniais vertinimais, 2020 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra 21,7 proc. Tai reiškia, kad tokia dalis gyventojų gauna mažesnes už skurdo rizikos ribą (445 eurai – vienam gyvenančiam asmeniui ir 934 eurai – kartu gyvenantiems 2 suaugusiesiems su 2 vaikais) pajamas. Kitaip tariant, šių gyventojų pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų dydžio.
Skurdo lygį pagal savivaldybes interaktyviuose žemėlapiuose galite matyti čia:
Daugiausia gyventojų, kurių pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų, yra Lazdijų, Biržų ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse: atitinkamai 38,5 proc., 37 proc. ir 36,3 proc. visų savivaldybės gyventojų. Mažiausia tokias pajamas gaunančiųjų dalis yra Vilniaus mieste (13,5 proc.), Kretingos rajono (16,5 proc.) ir Pagėgių (17,3 proc.) savivaldybėse.
Didžiausias teigiamas santykinio skurdo rodiklių pokytis nuo 2015 m. buvo Kėdainių rajono savivaldybėje. Joje skurdo rizikos lygis per penkerius metus sumažėjo 28 procentiniais punktais (nuo 54,5 iki 26,4 proc.), Pagėgių savivaldybėje – 15 procentinių punktų (nuo 32,1 iki 17,3 proc.), Šiaulių rajono savivaldybėje – 11 procentinių punktų (nuo 32,1 iki 22,5 proc.), Tauragės rajono savivaldybėje – 11 procentinių punktų (nuo 28,7 iki 18,2 proc.).
Labiausiai per penkerius metus skurdo rizikos lygis padidėjo Varėnos ir Ukmergės rajono savivaldybėse – po 10 procentinių punktų (atitinkamai nuo 23,7 iki 34,1 proc. ir nuo 21,3 iki 31,3 proc.), ir Alytaus rajono savivaldybėje – 9 procentiniais punktais (nuo 21,7 iki 30,5 proc.).
2015 m. skurdo rizikos riba buvo 259 eurai vienam gyvenančiam asmeniui ir 544 eurai kartu gyvenantiems 2 suaugusiesiems su 2 vaikais. Augant gyventojų pajamoms, pasislinko ir skurdo rizikos riba: 2020 m. ji sudarė 445 eurus vienam gyvenančiam asmeniui ir 934 eurus kartu gyvenantiems 2 suaugusiesiems su 2 vaikais.
Skurdas mažėjo, bet kitąmet situacija vėl blogės
Praėjusiais metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė kas penktas gyventojas. Ataskaitą apie skurdą ir socialinę atskirtį paskelbęs Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas sako, kad nors rodiklis pagerėjo, tačiau pandemijos pasekmės jau kitais metais situaciją vėl pablogins.
Šiemet parengta ataskaita rodo, kad 2019 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,6 proc. Palyginti su 2018 m., šis skaičius sumažėjo 2,3 procentinio punkto, vis dėlto žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei 0,5 mln. (576 tūkst.) šalies gyventojų.
„Situacija keičiasi, bet labai lėtai, tad nuo ES vidurkio (2018 m. – 17,1 proc.) vis dar gerokai atsiliekame.
Mūsų vertinimu, daugiausia įtakos skurdo rizikos lygio mažėjimui turėjo 2018 m. pradėti mokėti vaiko pinigai, padidintos pensijos, valstybės remiamos pajamos ir kiti piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams pakeitimai“, – teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė Aistė Adomavičienė.
Vis dėlto, anot jos, džiaugtis gerėjančiais rodikliais per anksti. Koronaviruso pandemija naujausiuose rodikliuose dar neatsispindi, o Lietuvą ištikusi sveikatos krizė išryškino bei pagilino skurdo ir socialinės atskirties problemas.
„Žmonės neteko pajamų. Daliai gyventojų buvo sunku apmokėti ne tik būsto sąskaitas, bet ir trūko maisto. Nors sakome, kad su pandemija susijęs ekonomikos kritimas Lietuvoje buvo vienas mažiausių ES, tačiau dėl ilgus metus egzistuojančios socialinės atskirties ir pajamų nelygybės, skurdžiausiai gyvenantys žmonės jau jaučia pasekmes. Todėl negalima pasikliauti šiek tiek pagerėjusiais vienerių metų rodikliais. Būtina ir toliau stiprinti socialinę gyventojų apsaugą bei atsparumą ateities iššūkiams“, – sako ekspertė.
Skurdą analizuojantis tinklas po rinkimų formuojamos Vyriausybės programoje siūlo numatyti socialinėmis žmogaus teisėmis grįstą skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo veiksmų planą. Anot nevyriausybininkų, šiame plane turėtų būti numatytas mokestinių pajamų surinkimo ir socialinės apsaugos finansavimo didinimas, socialinių išmokų didinimas bei viešųjų, ypač socialinių, paslaugų plėtra.
