„Numatome, kad metų pabaigoje rezervai išliks virš milijardo eurų. Manau, tai tikrai geras rezultatas dėl to, kad turime būti pasiruošę ir kitokiems scenarijams, nes neaišku, kaip ir kurlink rutuliosis pandemija“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.
„Jeigu atsitiktų viruso protrūkis, žinoma, kad tą finansiškai išspręstume ir būtume pajėgūs tą išspręsti. Tačiau kalbant apie tokį veidrodinį karantiną, tokį, koks buvo pavasarį, nemanau, kad šiuo metu tokio dalyko būtų imtasi, kadangi ir apie virusą, ir apie valdymo priemones žinome daugiau“, – teigė V.Šapoka.
Priminsime, kad, siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė kovo 16 d. Lietuvoje įvedė karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje.
Siekiant sušvelninti šių priemonių poveikį, verslui ir gyventojams buvo skiriama įvairi finansinė pagalba.
13 pensijos kitąmet nebus
Pasak finansų ministro, formuojant 2021 metų valstybės biudžetą reikia vengti bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Anot jo, tai leis suvaldyti skolos augimą.
„Kalbant apie ateinančių metų biudžetą, tikrai neišvysime tryliktos pensijos: gerovė prisiėmus papildomus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus iš skolintų lėšų labai greitai baigsis ir atsisuks kitu galu. Manau, kad bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turime vengti“, – LRT radijui antradienį sakė V.Šapoka.
Jo teigimu, numatoma, kad 2022 metais biudžeto deficitas neviršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Turime mažinti biudžeto deficitą. Kitais metais jis bus reikšmingai mažesnis. Pagrindinis tikslas – per kuo įmanoma trumpiausią laiką nesukeliant papildomo šoko grįžti prie tvaraus biudžeto deficito dydžio“, – kalbėjo V.Šapoka.
Ministras taip pat pabrėžė, kad kartu su biudžetu nebus siūloma jokių mokestinių pakeitimų, tačiau bus atsižvelgta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei ekonomikos transformavimą.
„Tai susiję su jau anksčiau prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu, tiek dėl pensijų indeksavimo, dėl kitų socialinių išlaidų – visi įsipareigojimai bus vykdomi, taip pat bus investuojama į ateities ekonomikos DNR, kad transformuotume savo ekonomiką, bet kitų išlaidų didėjimas bus šaldomas“, – kalbėjo ministras.
Vyriausybė 2021 metų biudžeto projektą svarstys trečiadienį, o iki spalio 17-osios jis turi būti pateiktas Seimui. Biudžetą priims jau kitos kadencijos Seimas.
Didesnis nei Lietuvos
Lietuvos biudžetas kitais metais tikrai bus deficitinis, tačiau daugelio kitų valstybių biudžetų deficitas bus dar didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, tai lems ekonominė situacija.
„Biudžetas tikrai bus deficitinis ir čia jau ne trylikta pensija kalta, o tiesiog ekonominė situacija. Šiandien daugelis valstybių turi dar didesnius biudžeto deficitus. Taip kad ekonomikai smunkant, biudžeto deficito vargu ar išvengsime“, – Tauragėje antradienį sakė G.Nausėda.
„Svarbu, kad jis būtų tvarus ir kad po to metai iš metų būtų mažinamas, kol vėl grįšime į normą“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta praėjusią savaitę sakė, kad biudžeto deficitas kitais metais turėtų siekti 5-6 proc. Jo teigimu, krizės metu biudžeto deficitas pateisinamas siekiant amortizuoti ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas.
Ne finansų ministrui spręsti dėl 13-tos pensijos
Reaguodamas į V.Šapokos pasisakymą, kad sudarant 2021 metų valstybės biudžetą reikia vengti bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, įskaitant ir tryliktą pensiją, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė: „Ne finansų ministrui spręsti, kas turėtų būti, o kas ne. Ne finansų ministras, o Vyriausybė nusprendžia, koks bus valstybės biudžetas“.
Pasak premjero, jeigu bus priimtas įstatymas dėl tokios pensijos, „vadinasi, 13-ta pensija bus, o Vyriausybės uždavinys bus surasti lėšų šitos pensijos finansavimui“.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Lietuvos ekonominė situacija leidžia įvesti 13-ąją pensiją – „Sodros“ rezerve yra virš 560 mln. eurų.
„Finansų ministras gali sakyti tai, ką jis pats mano, bet jis negali kalbėti už Vyriausybę ir Seimą. Seimas turėtų priimti šitą sprendimą“, – pareiškė R.Karbauskis nurodęs, kad tai turėtų būti padaryta dar šioje kadencijoje.
Pasak jo, tokia pensija yra „ne Lietuvos išmislas“. Esą ji įteisinta ne vienoje ES šalyje, taip pat ir kaimyninėje Lenkijoje.
Įstatymo dėl 1-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.
Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.
Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad sprendimą dėl 13-tos pensijos įteisinimo turėtų priimti jau kitos kadencijos Seimas.
Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos kaip ir kasmet, tačiau Seime svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne išliktų tokio pačio dydžio arba mažėtų. Valdantieji siūlo formulėje nustatyti didesnę manevro laisvę.
