– Trišalėje taryboje nepavyko susitarti dėl minimalios algos didinimo. Profsąjungos nori, kad nuo kitų metų minimali alga kiltų 56 eurais, bet verslas prašo dar palaukti ir pažiūrėti, kokia situacija bus toliau. O ką sako ir siūlo Vyriausybė? Ar sutinkate, kad reikia didinti minimalią algą profsąjungų siūlomais 56 eurais?
– Paprastai Vyriausybė renkasi tarpinį variantą tarp profsąjungų ir darbdavių siūlomų. Kadangi mūsų minimalios mėnesinės algos (MMA) apskaičiavimas susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), šiuo metu tas santykis, kurį MMA turėtų sudaryti nuo VDU, turėtų būti apie 48,1 proc.
Tačiau pagal skirtingus skaičiavimo metodus išeina skirtingi skaičiai – kai skaičiuoja profsąjungos, jos prideda ir priedus, ir priemokas, tad siūlo MMA didinti iki 663 eurų, o kai skaičiuoja Lietuvos bankas, jis visus priedus atmeta ir tada išeina 642 eurai. O kad darbdaviai siūlytų kokį nors savo dydį, aš negirdėjau. Vyriausybė kol kas pritaria Lietuvos banko skaičiavimui didinti MMA 35 eurais.
– O jeigu šiam didinimui būtų nepritarta?
– Tokią situaciją esame turėję ne kartą. Tačiau tam ir yra socialinis dialogas – kad būtų galima kiek įmanoma labiau priartėti prie pozicijų. Bet, jeigu nepavyksta surasti bendros pozicijos, Vyriausybė vis tiek turi priimti sprendimą.
Tai turėtume padaryti kiek galima anksčiau, kad verslas imtų skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas, ir žinotų, kas laukia kitąmet. Bet gana daug sprendimų keliasi į ateitį, nes labai kinta prognozės – vien Finansų ministerijos liepos ir rugsėjo prognozės skyrėsi drastiškai.
Gruodžio prognozės bus dar kitokios, todėl derybos, nors lyg ir vyksta, bet visi dar žiūri, kas čia bus toliau. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas bus priimtas ir aš tikiuosi, kad jis bus tvarus.
– Ekonomikos augimo prognozės teigiamos – Finansų ministerija sako, kad ji augs 1,5 proc., kiti ekonomistai mano, kad augs dar daugiau. Tačiau nedarbo rodiklis spindi neigiama prasme – jis buvo apie 14 proc., patikslinkite, koks yra dabar? Ir ką rodo šis skaičius: realų nedarbo augimą, ar šį skaičių išpučia „paslėpti dalykai“ – tie žmonės, kurie nori gauti 200 eurų išmoką?
– Jis rodo, kad tam tikruose sektoriuose – turizmo, viešojo maitinimo ir net kai kur gamybos – auga nedarbas. Tačiau taip pat yra darbo rinkos dalis, kurioje gana sparčiai auga darbuotojų skaičius. Kai žiūrime Sodros duomenis, kiek iš viso yra užimtųjų dirbančiųjų, tas skaičius praktiškai baigia atsistatyti į buvusį vasario mėnesį.
Tad dirbančių darbo rinkoje skaičius nėra tiek sumažėjęs, kiek yra išaugęs registruotas nedarbas. Todėl galime kalbėti apie „paslėptus dalykus“ – mokama išmoka paskatino registruotis Užimtumo tarnyboje net tuos žmones, kurie dirbo šešėlyje, ar nedirbo išvis. Tokių, mūsų skaičiavimu, šalyje yra apie 40 tūkst.
Tokias pat tendencijas taip pat stebime ir socialinių išmokų sistemoje – vietoj prieš kovo mėnesį buvusių 70 tūkst. dabar ten liko apie 30–34 tūkst. Šie žmonės, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir gavę tuos 200 eurų, pradėjo nebegauti socialinių išmokų dėl išaugusių pajamų. Dabar šie iš socialinių pašalpų gyvenantys žmonės atėjo į Užimtumo tarnybą ir čia jau mes turime galimybes juos aktyvinti per aktyvias darbo rinkos priemones: per mokymus, perkvalifikavimus ir t. t.
Užimtumo tarnyba deda didžiules pastangas tiek siūlydama darbus tiems žmonėms, tiek bandydama juos įtraukti į visokias ugdymo programas, nes didelė bėda ta, kad dalis tų žmonių yra nekvalifikuoti, o darbo rinkai reikia kvalifikuotų. Todėl ir turime paradoksinę situaciją, kai Lietuvoje yra 40 tūkst. laisvų darbo vietų, o 240 tūkst. bedarbių į jas nepatenka.
Žinoma, taip pat yra ir piktnaudžiavimo atvejų – žmogus ateina tik gauti 200 eurų, nors turi kitą veiklą. Tokius mes išrankiojame – jeigu jam netinka nė vienas siūlomas darbas, mes galiausiai nutraukiame išmokos mokėjimą jam ir jis pasitraukia iš Užimtumo tarnybos.
Kita įdomi tendencija – kai socialinių pašalpų gavėjai ėmė nebegauti pašalpų, savivaldybės pradėjo šaukti, kad nebeturi nemokamos darbo jėgos, mat šie atidirbdavo socialines pašalpas šluodami gatves. Iš tiesų dabar savivaldybės galėtų įdarbinti tuos, kurie yra Užimtumo tarnyboje, kad jie galėtų dirbti, valyti tas gatves.
Lėšų tam yra – pavyzdžiui, socialinių pašalpų lėšų dabar yra labai daug dėl to, kad žmonėms nebemokamos pašalpos, o dar šiemet Vyriausybė papildomai pridėjo 30 mln., skirtų pandemijos laikotarpiui.
– Jūsų nuomone, tie žmonės, kurie gauna tuos pinigus, turi juos atidirbti?
– Mūsų teisės aktai ir Konstitucija užtikrina minimalias pajamas jų neturinčiam žmogui ir jis jų neturėtų atidirbti. Galima skatinti, aktyvinti žmogų, ieškoti tam priemonių, bet tos priemonės turėtų skatinti žmogų integruotis į darbo rinką, o ne pasilikti toje priemonėje, kad jis toliau valytų gatves nemokamai.
– Auga jaunimo nedarbas – rugpjūtį 42 proc. registruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų. Kokios čia problemos?
– Šioje srityje yra gana dinamiška situacija. Kai buvo paskelbtas karantinas, jų nedarbo lygis kartu su senjorų šoktelėjo pirmiausia. Tačiau jie vieni pirmųjų ir atsigavo. Jų nedarbas ėmė kristi, kai prasidėjo sezoniniai darbai. Tačiau dabar baigėsi vasara, baigėsi sezoniniai darbai, dalis jaunimo ėmė studijuoti, o kadangi jie visi taip pat turi teisę į tą laikinąją darbo paieškos išmoką, tad ji irgi padidina jų skaičių.
– Pirmokai turi nemokamą maitinimą ir kalbama, kad reikia jį padaryti ir antrokams?
– Šiais metais nemokamą maitinimą gauna priešmokyklinukai ir pirmokai. Mes teikiame pakeitimus, kad nuo kitų metų rugsėjo 1 d. gautų ir antrokai, nuo dar kitų – trečiokai ir t. t. Tai kainuotų apie kelioliką milijonų eurų per metus. Mano manymu, tokia visiems prieinama, visiems vienoda vieša pagalba paskatins lygiavertiškumą tarp šeimų.
Buvo didelė problema, kai keliasdešimt tūkstančių vaikų Lietuvoje stodavo į atskiras eiles, kad gautų nemokamą maitinimą, ir jiems būdavo klijuojamos stigmos. O šitas būdas yra modernus, siekiant užtikrinti pagalbą šeimoms. Štai, pavyzdžiui, estai nemokamą maitinimą teikia visoms klasėms – net ir dvyliktokams.
– Ar šita priemonė reikalinga tiems, kuriems jos nereikia? Kurie nėra nepasiturintys?
– Šias diskusijas turime praktiškai visą šią kadenciją, kai kalbame apie universalias išmokas, pagalbą. Daug kas kėlė klausimą: „Kodėl mums duodate pinigus, kai mums jų nereikia?“
Bet, kai pasižiūrime duomenis, tai, pavyzdžiui, praktiškai visi Lietuvos vaikai gauna vaiko pinigus – reta šeima, kuri jais nepasinaudoja. Tad ši diskusija yra labiau filosofinė negu praktinė – kai yra pagalba, žmonės ja ir pasinaudoja.
– Suprantu, kad žmonių pozicija yra „duoda – imk, muša – bėk“. Bet ar tai teisinga ir protinga valstybės pozicija?
– Mūsų duomenys rodo, kad tokia universali pagalba užtikrina lygiavertiškumą ir nelygybės mažinimą. Kadencijos pradžioje Lietuvoje vaikų skurdas buvo vienas didžiausių Europoje, o dabar esame gerokai sumažinę vaikų skurdą per vaiko pinigus ir kitas priemones, kurios duodamos visiems vaikams.
Einame nelygybės mažinimo link – pagal mūsų duomenis, Lietuvos turtingieji praeitą dešimtmetį buvo 7 kartais turtingesni už neturtinguosius, o dabar yra turtingesni 6 kartais.
Augančioje ekonomikoje sulyginti turtinguosius ir neturtingus nelengva, bet šiomis išlyginamosiomis, visiems vienodomis priemonėmis galima sumažinti tą nelygybę. O tada ir susiskaldymo, susipriešinimo visuomenėje yra mažiau.
– Kiek konkrečiai augs pensijos kitąmet?
– Diskutuojama jas kelti tarp 7 proc. ir 9 proc., tačiau dėl ekonominių galimybių prognozių kaitos manau, kad galutinis sprendimas bus priimtas gruodį. Manau, kad pensijos tikrai augs virš 7 proc., bet kiek konkrečiai, turbūt apsispręs jau kitas Seimas, kai tvirtins galutinį biudžetą.
