Pasak ministrų, tai lėmė per pirmąją pandemijos bangą užgriuvusių darbų gausa, su kuria susidoroti tekdavo ne tik po darbo, bet ir savaitgaliais. Politologai sako, kad tokios pinigų dalybos per karantiną primena puotą maro metu.
Turguje Petras prekiauja jau porą dešimtmečių. Tačiau šį pavasarį dėl karantino suvaržymų porą mėnesių veiklą teko stabdyti. Vyriausybės skirtos 300 eurų išmokos nuostoliams kompensuoti taip pat negavo.
„Apie ją sužinojau iš pardavėjų. Sako, kodėl jūs neėmėt? Paskui sūnus užpildė elektroninį prašymą. Pasakė, kad pavėlavau. Visi ėmė ir po 200 ir po 260 eurų, o aš nieko – nė kapeikos nepaėmiau“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo turgaus prekeivis Petras.
Turgavietėse prekiauja apie 80 tūkst. žmonių, tačiau 300 eurų išmoka pasiekė tik nedidelę dalį smulkiųjų prekybininkų. Šią išmoką gauti, asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovo
Vytenio Butkevičiaus žiniomis, kreipėsi maždaug 7,5 tūkst. žmonių su paraiškom gauti šitą mažą išmoką, tačiau ji suteikta buvo tik 5 tūkstančiams.
„Galima paskaičiuoti, kad ir kreipėsi, ir gavo paramą tarp 5 ir 10 proc. prekiautojų. Šitą valstybės paramą vertinu kaip nepasisekusią – ji patyrė fiasko, nes jie (valdžios atstovai – red. past.) visą laiką ignoravo Turgaviečių asociaciją, neatsižvelgė į mūsų rekomendacijas. Mes iš karto sakėme, kad dauguma prekybininkų – senyvi žmonės, reikia jiems padėti priimtinu būdu gauti paramą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė V.Butkevičius.
Turgaus prekiautojai 300 eurų kompensaciją vadina valdžios išmalda.
„Kas yra 300 eurų? Tai yra kinietiško išmanaus telefono kaina. Ar norime pasakyti, kad žmonėms, kuriems buvo draudžiama prekiauti 2-6 mėnesius 300 eurų kažką labai pakeisti? Anaiptol“, – komentavo V.Butkevičus.
Tačiau pavasarį užklupęs karantinas pinigines paplonino ne visiems. Ne vienos ministerijos valdininkai per visą karantiną galėjo džiaugtis solidžiais priedais prie algų. Ypač — Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai.
Viceministrų ir kanclerio uždarbis per karantiną šoktelėjo per tūkstantį eurų ir siekė beveik 7 tūkst. eurų. Valstybinės ligonių kasos direktoriui uždarbis padidėjo daugiau nei 1,5 tūkst., visuomenės sveikatos centro departamentų vadovams – tūkstančiu eurų.
Sveikatos apsaugos ministras „Mūsų sektorius tikrai turėjo daugiau darbo negu bet kada, kliuvo visiems – ir NVSC, ir Ligonių kasoms buvo ką veikti. Reikėjo iš esmės peržiūrėti mechanizmus, finansavimo ir darbo principus COVID-19 kontekste. Gerai, kad institucijos galėjo ir papildomai buvo skirta atlyginti už darbą“, – aiškino Sveiktos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vidaus reikalų viceministrams atlygis už darbą didėjo 1,3 tūkst. eurų ir pranoko pačios ministrės.
Kaip aiškino Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, viceministrai gavo priemoką, nes dirbo sudėtingomis sąlygomis.
„Mūsų komanda maža – viso labo tik du patarėjai, trys viceministrai. Palyginti su kitomis ministerijomis ir su veiklos sritimis, kurios tenka mūsų ministerijai, darbo yra labai daug. Jie gavo priemoką už tai, kad labai intensyviai dirbome ir kalbant apie COVID-19, ir apie ekstremalias situacijas. Ta priemoka, sakyčiau, galėtų būti net didesnė“, – mano R.Tamašunienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad jų viceministrų algos per karantiną daugiau nei tūkstančiu eurų pakilo taip pat dėl užgriuvusių papildomų darbų.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, didžioji dalis teisės aktų, kuriuos pristatė Vyriausybė, kurta jo vadovaujamoje ministerijoje.
„Buvo dirbama dieną-naktį, ypač – kovo, balandžio mėnesiais. Tad jei yra kažkoks darbo užmokesčio padidėjimas, tai yra už viršvalandžius“, – nurodė ministras.
Didesnes algas per karantiną gavo ir su koronaviruso pandemija tiesiogiai nesusijusios Aplinkos ministerijos kancleris, viceministrai ir patarėjai. Ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, tai įvyko dėl to, kad ministerijoje vietoje trijų dirbo tik du viceministrai.
Nuo 500 iki beveik tūkstančio eurų didesnių atlyginimų per karantiną sulaukė ir Finansų, Žemės ūkio ministerijų, taip pat ir Vyriausybės kanceliarijos vadovybės, Premjero patarėjai. Politologė Jūratė Novagrockienė tokias pinigų dalybas vadina puota maro meru.
„Kai buvo pavasarinis karantinas, kai buvo iš viso neaišku, kaip bus sprendžiama dauguma nedarbo, stringančių įmonių, verslo įstaigų, mokymo įstaigų klausimų, tai buvo puota maro metu, kuriuo pasinaudojo valstybės tarnybos ir iš tikrųjų išvaisė pinigus“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo politologė Jūratė Novagrockienė.
Anot jos, už papildomą darbą valdininkams buvo galima atlyginti, pavyzdžiui, papildomais laisvadieniais.
