Apklausos duomenimis, rugpjūtį daugiau nei trečdalis (37 proc.) suaugusių šalies gyventojų teigė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu blogėjo. Tai 15 proc. punktų daugiau nei pernai rugpjūtį. Tuo tarpu 14 proc. apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią.
Beveik pusė (47 proc.) respondentų nurodė, kad jų finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė, o 2 proc. apklaustųjų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Lyginant su birželio mėnesiu, 6 proc. punktais padaugėjo teigiančių, kad jų šeimos finansinė padėtis nuo vasaros pradžios pagerėjo.
Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pagerėjo, kiek dažniau nurodė moterys, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, pensininkai ir vadovai, dešiniųjų pažiūrų respondentai, o kad ji pablogėjo – bedarbiai ir namų šeimininkės.
Nuotaikos labai skyrėsi
Komentuodamas apklausos rezultatus, finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad birželio mėnesio vertinimams didelę įtaką padarė karantinas, todėl natūralu, kad rugpjūtį apklaustieji pozityviau vertino savo finansinę padėtį.
„Turbūt pagrindinė priežastis yra karantinas, nes, kai birželio mėnesį buvo apklausiami žmonės, jie sprendė savo finansinę būklę pagal balandžio-gegužės mėnesius. Natūralu, kad karantino sąlygomis ne tik objektyviai kai kurių žmonių pajamos susitraukė, bet žmonėms ir psichologiškai buvo labai sunku, nes birželį buvo praėję du mėnesiai po pandemijos pradžios, ir galbūt tai buvo giliausia duobė psichologiškai, kai iš tiesų žmonės jautėsi pakankamai prastai.
Rugpjūtį dalis žmonių grįžo iš prastovų, jų pajamos atsistatė. Kitas dalykas, geras oras, gera nuotaika, karantino pabaiga – visa tai taip pat daro įtaką finansinių galimybių vertinimui. Todėl pakankamai akivaizdu, kad būtent birželio ir rugpjūčio duomenys turėjo labai skirtis, nes ir nuotaikos labai skyrėsi“, – agentūrai ELTA teigė M.Dubnikovas.
Jo teigimu, dalies respondentų finansinė padėtis rugpjūtį galėjo pagerėti dėl kasmetinių atlyginimo kėlimo.
„Reikia suprasti, kad daliai žmonių buvo pažadėti atlyginimo augimai pasibaigus 2019 metams. Paprastai apie juos kalbama metinių pokalbių metu, kovo-balandžio mėnesiais. O tuo metu buvome pačiame pandemijos įkarštyje ir didžiulė dalis tų pokalbių buvo nukelti į priekį.
Tuo tarpu jau pasibaigus karantinui, liepos mėnesį, rugpjūtį dalia žmonių atlyginimai buvo pakelti, kaip ir buvo žadėta“, – teigė analitikas.
M.Dubnikovas taip pat pažymėjo, kad finansinį atsigavimą galėjo pajusti IT, pramonės, o kai kuriais atvejais ir turizmo sektoriaus atstovai.
„Kalbant apie mažiausiai paveiktus sektorius, tai visų pirma – IT sektorius, nes šios šakos pajamos turbūt ne tik kad nesumažėjo, bet ir padidėjo dėl didesnio skaičiaus užsakymų, kadangi įmonės suprato skaitmenizavimo privalumus. Tikriausiai ir pramonė pakankamai gerai išgyveno šitą etapą.
Tuo tarpu jeigu turizmas, apgyvendinimas ir maitinimas didžiuosiuose miestuose labai kentėjo, tai pajūryje turbūt išgyveno kone geriausią periodą per paskutinius kelis metus, kadangi lietuvaičiai tiesiog užtvindė pajūrį, kur, be to, ir kainos padidėjo, nes paklausa labai stipriai išaugo“, – kalbėjo analitikas.
M.Dubnikovas pridūrė, kad pozityvesnius respondentų atsakymus apie finansinę padėtį galėjo pasveikti ir Lietuvoje fiksuotas mažas ekonomikos susitraukimas.
„Dar pačioje pandemijos pradžioje dauguma tikėjosi, kad smūgis bus labai didelis ir ekonomika ženkliai susitrauks. Dabar, pagal paskutinius duomenis, akivaizdu, kad mūsų ekonomika susitraukė mažiausiai – ES mus aplenkė tik airiai. Tad natūralu, kad atsirado daugiau stabilumo, negu kad buvo galima tikėtis.
Tad šitoje vietoje galima išskirti ekonominio susitraukimo nebuvimą, taip pat į rinką įliejamą pinigų kiekį, įvairių pašalpų dalinimą. Visa tai iš tiesų sukūrė tam tikrą naratyvą, kad situacija nėra tokia bloga. Taip pat daug pramonės įmonių apskritai nestabdė savo veiklos karantino metu, žmonės dirbo ir sėkmingai praėjo karantino etapą“, – teigė M.Dubnikovas.
Apklausa vyko 2020 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
