„Ar tokia moteris, gaudama didesnį nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, nesijaučia diskriminuojama valstybės? Ar valstybė riboja šeimos galimybes laisvai planuoti šeimą ir jos pagausėjimą bei motinai laisvai pasirinkti auginti vaiką pirmuosius metus. Tuo metu valstybei ši moteris sumoka kur kas daugiau mokesčių ir dėl didesnio vartojimo prisideda prie ekonomikos skatinimo“, – klausė portalui lrytas.lt parašiusi Karolina.
Situacija, kurią ji išdėstė portalui, štai tokia:
Moteris, atskaičius mokesčius, gauna kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų darbo užmokestį, vyras – kiek daugiau nei 700 eurų. Kartu su jais auga nepilnametis.
Šeima turi įsipareigojimų (būsto paskola, automobilių lizingas, asmenų draudimai ir pan.) už vidutiniškai 1,2 tūkst. eurų per mėnesį. Dar 500–600 eurų sudaro išlaidos maistui.
Papildomos išlaidos aprangai, medicinos paslaugoms, vaiko ugdymui ir degalams per mėnesį siekia 700 eurų. 400 eurų skiriama laisvalaikiui. Tiek, kiek lieka – apie tūkstantį eurų – atidedama naujo verslo kūrimui.
„Šeima nori ir yra finansiškai pajėgi susilaukti antro vaiko, bet, atsižvelgiant į vaiko priežiūros išmokos lubas, suprantama, kad tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogų išeina moteris, būsimos šeimos pajamos nepadengia net būtinųjų išlaidų, kurios tik padidės susilaukus antro vaiko“, – dėstė portalui lrytas.lt parašiusi Karolina.
Anot jos, dėl tam tikrų aplinkybių ne išeitis ir prašyti senelių prižiūrėti vaiką. O tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogų tektų eiti vyrui, antrą vaiką planuoti šeima atsisakys bent jau ateinantiems trejiems – ketveriems metams. Ar tokį sprendimą priimtų vėliau, priklausytų nuo to, ar padidės vyro pajamos ir leis sveikata, kadangi tėvams jau 38–39 metai.
Kaip turėti viską?
„Sunku daug ką pasakyti, nes tai yra klausimas, kaip turėti viską: ir vaiką, ir nepatirti jokių pokyčių. Tačiau dažnai vaiko atsiradimas reikalauja pokyčių šeimoje“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo su situacija susipažinusi „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Vis dėlto šiai šeimai ir panašų galvosūkį sprendžiančioms poroms ji pasiūlė kelis galimus kelius.
Vienas yra gana paprastas: norint neprasti šeimos pajamų, kurių didžiąją dalį minėtu konkrečiu atveju uždirba mama, ji turėtų neprarasti darbo. Jei tėtis neplanuoja imti atostogų vaikui prižiūrėti, vaiką prižiūrint mamai galbūt pavyktų vystyti verslą, o tai galėtų būtų kelias kaupti papildomas pajamas, kurios padengtų praradimus.
„Tai yra ir lankstumo klausimas: galbūt moteris gali dalį laiko dirbti namuose, galbūt įmanoma samdyti auklę? Jei mama yra pagrindinė pajamų gavėja, reikėtų taip ir padaryti, kad ji tokia ir liktų“, – komentavo J.Cvilikienė.
Kitu atveju, jai išėjus į vaiko priežiūros atostogas pajamos mažėja. Kadangi didžiausia galima vaiko priežiūros išmoka Lietuvoje – du vidutiniai darbo užmokesčiai, kas, grubiai skaičiuojant, būtų apie 2 tūkst. eurų, gaudama tokias pajamas šeima galėtų išlaikyti pragyvenimo lygį, tik galbūt tiek neliktų taupymui.
„Kita vertus, gal pakaktų peržiūrėti išlaidas: 1,2 tūkst. eurų įsipareigojimams ar išlaidų maistui niekuo nepakeisi, tačiau 400 eurų sportui, laisvalaikiui tikriausiai galima susimažinti ir, į tai pažiūrėjus kūrybiškai, turėti neprastesnės kokybės laisvalaikį“, – dar vieną išeitį siūlė pašnekovė.
Natūralu, kad pajamos nukentės
„Jei moteris įneša pagrindinį indėlį į šeimos biudžetą, bet jai labai svarbu pačiai kuo ilgiau auginti kūdikį nedirbant, natūralu, kad susilaukus vaiko šeimos pajamos nukentės. Būtų sunku surasti valstybę, kuri tokioje situacijoje pasiūlytų finansiškai patrauklias sąlygas“, – apie minėtą situaciją sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, finansų ekspertė Asta Klimavičienė.
Jos nuomone, šioje situacijoje, nenorint atidėti šeimos planavimo, nėra daug išeičių – teks arba mažinti išlaidas, arba naudoti santaupas, arba vyrui bent laikinai ieškoti papildomų galimybių užsidirbti.
„Jei moteris išeitų vaiko priežiūros atostogų vieneriems metams, pagal aprašytą situaciją šeimos pajamos atskaičius mokesčius maždaug dvigubai sumažėtų. Žinoma, tai labai rimtas smūgis šeimos finansams. Galima būtų laikinai nekaupti pinigų naujo verslo pradžiai, tačiau ir toks sprendimas neužlopytų susidariusios skylės šeimos biudžete“, – skaičiavo A.Klimavičienė.
Jūs ar „Žiguliai“?
J.Cvilikienė atkreipė dėmesį, kad finansų ekspertai vis dėlto skatina vaiko priežiūros atostogas imti ir tėčius. Nes tas tarpas, kai moterys nedirba, labai pavojingas finansiškai: jos praranda gebėjimus, grįžti į darbo rinką darosi sunku net ir psichologiškai. „Būna, kad per tą laiką kolegos jas gerokai aplenkia ir algomis, ir projektais. Reikėtų pamiršti tą tvarką, kad tik moteris prižiūri vaiką“, – teigė „Swedbank“ atstovė.
Lietuvoje vaiko priežiūros atostogose galima būti ir trejus metus, tačiau tokį sprendimą priėmusias moteris J.Cvilikienė ragino mokytis ar stebėti, kas vyksta jų veiklos srityse. Anot pašnekovės, mūsų šalyje taikomas modelis, kai antraisiais metais galima ir dirbti, ir gauti išmoką iš valstybės – labai geras, todėl esant progai pravartu juo pasinaudoti.
Vertinant finansiškai atrodo, kad trumpesni tarpai, kai iškrentama iš darbo rinkos, geriau, todėl verčiau susilaukti vieno vaiko, grįžti į darbą ir po kurio laiko suplanuoti kitą atžalą.
„Visada atsimetu vieno psichologo posakį: kaip pasijustumėte, jei žinotumėte, kad jūsų tėvai būtų svarstę – turėti jus ar „Žigulius“?
Vis dėlto vaikams reikia ruoštis. Toms poroms, kurių nespaudžia laikas, tą reikia planuoti. Besilaukdamos ir jau augindamos vaikus šeimos susiduria su daug finansinių iššūkių: ypač besilaukiant pirmojo vaiko jos ima ieškoti ir pirmojo būsto – tam reikia sukaupti pradinį įnašą. Be to, reikia rasti pajamų auklėms, darželiams. Net ir renkantis gyvenamąją vietą verta pagalvoti apie tai, ar bus greta darželis, mokykla, o gal teks vaikus visur vežioti“, – patarė finansų instituto vadovė.
Kaip nurodė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, vertinant tiesiog iš finansinės pusės, uždirbami atlyginimai yra svarbiausias dalykas sprendžiant, kuriam tėvų ir kiek ilgam eiti vaiko priežiūros atostogų.
Tačiau pašnekovė įvardijo ir kitus aspektus, kurių negalima palikti nuošaly.
Svarbu įvertinti, kurio iš tėvų profesiniai įgūdžiai ir kompetencijos labiau nukentėtų metus ar dvejus nedirbant. Gal vieno iš tėvų profesija tokia, kur reikia nuolat justi pulsą, o grįžus po metų reikėtų daug ko mokytis iš naujo? Gal ilgesnė profesinė pertrauka gali stipriai pakenkti mamos ar tėčio karjeros galimybėms, taigi ir galimybei uždirbti didesnį atlyginimą ateityje?
„Reikėtų nepamiršti, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų gali eiti ne tik mama ar tėtis, bet ir vienas iš vaiko senelių. Be to, tai galima daryti pakaitomis. Pavyzdžiui, galima apsvarstyti variantą, kad pirmą pusmetį ar metus vaiko priežiūros atostogų eina mama, po to kelis mėnesius – tėtis, dar vėliau – močiutė“, – patarė A.Klimavičienė.
Neplanuokite tik suskaičiavę pinigus
Vis dėlto ji siūlo šeimos pagausėjimo neplanuoti tik pasiskaičiavus finansiškai – aplinkybės ir teisės aktai gali keistis.
„Žinoma, gali būti visokių aplinkybių. Pavyzdžiui, gal yra nemaža rizika, kad atėjus laikui grįžti į darbo vietą, jos tiesiog nebebus. Tai ypač aktualu dabar, pandemijos metu, kai dalis įmonių balansuoja ant išgyvenimo ribos. Tarkim, jei moteris yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų iš kelionių agentūros ar renginių organizavimo įmonės, gali būti verta nedaryti pertraukos ir iškart planuoti dar vieną šeimos pagausėjimą.
Kitas atvejis – jei kiekviena karjeros pertrauka gan skausmingai paveikia profesinius įgūdžius. Tuomet gali būti naudinga planuoti pametinukus – viena ilgesnė pertrauka darbo rinkoje ilguoju laikotarpiu gali mažiau kainuoti nei dvi ar trys trumpesnės“, – patarė pašnekovė.
Kompromisai neišvengiami
Lietuvoje darbdavys privalo trejus metus vaiko priežiūros atostogose esantiems tėvams išlaikyti darbo vietą. Pas mus vaiko priežiūros atostogos, kai mokamos išmokos trunka iki dvejų metų, Latvijoje ir Estijoje maksimalus terminas – 1,5 metų. Tačiau čia nustatytos didesnės išmokų lubos: Latvijoje jos apie 3 tūkst. eurų, Estijoje – 3,5 tūkst. eurų, kai pas mus – 2026 eurai neatskaičius mokesčių.
„Swedbank“ finansų instituto vadovė J.Cvilikienė pastebi: kai kalbame apie progresinius mokesčius, yra daug juos palaikančių žmonių. Esą, kas daugiau uždirba, tas turėtų ir daugiau prisidėti. Tačiau jos pačios manymu, jei žmogus sąžiningai uždirbo didesnes pajamas, turėtų ir gauti daugiau: pagal tai, kiek įmokų mokėjai, būtų teisinga ir gauti valstybės paramą, kai man jos reikia.
„Yra labai išsilavinusių ir aukštas pareigas užimančių moterų, kurios negali sau leisti ilgiau pabūti šeimoje, nes lubos daro didelį poveikį šeimos finansams“, – sakė pašnekovė.
A.Klimavičienė laikosi nuomonės, kad išmokų dydžių nustatymas yra ne tik finansinis, bet pirmiausia – politinis sprendimas, o politikoje neišvengiami kompromisai.
„Daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu išmokų lubos neatrodo sąžininga, jei nėra lubų įmokoms.
Atrodo neteisinga, kad tokių žmonių indėlis į bendrą katilą yra žymiai didesnis, nei kilus poreikiui jų gaunama nauda. Tačiau moterų, uždirbančių daugiau nei du vidutiniai atlyginimai, Lietuvoje yra santykinai nedaug.
Viešojoje erdvėje reguliariai vis padiskutuojama apie lubas, bet neatsiranda politinės valios jas panaikinti ar bent jau dar labiau kilstelėti“, – teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja.
Jos manymu, norint paskatinti daug profesinėje srityje pasiekusias moteris drąsiau planuoti gausesnes šeimas, galima būtų rasti tarpinį variantą. Pavyzdžiui, pirmajam pusmečiui ar metams netaikyti lubų, vaiko priežiūros išmokas skaičiuojant nuo tikrojo vidutinio darbo užmokesčio, kurį moteris uždirbdavo metus ar ilgesnį laiką iki susilaukdama vaikelio.
A.Klimavičienė mano, kad lubų kilstelėjimas ar panaikinimas galėtų paskatintų ir daugiau uždirbančius vyrus pasinaudoti teise bent dalį laiko pabūti vaiko priežiūros atostogose.
Yra sprendęs ir Konstitucinis Teismas
Vaiko priežiūros išmokų lubos buvo įvestos 2001 metais, kuomet įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
„Socialinio draudimo sistema yra grįsta solidarumu ir perskirstymu. Tai reiškia, kad draudžiamąsias pajamas gaunantys asmenys motinystės socialiniam draudimui nuo savo pajamų kas mėnesį moka po 1,71 proc., tačiau įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti tiek išmokų mokėjimo trukmę, tiek procentinę jos dalį, tiek minimalias ir maksimalias ribas. Toks reguliavimas galioja ne tik Lietuvoje, tai būdinga ir kitoms Vakarų Europos valstybėms.
Konstitucinis Teismas 2018 m. yra nagrinėjęs panašaus pobūdžio klausimą ir konstatavo, kad maksimalaus išmokų dydžio nustatymas vaiko priežiūros atostogų metu neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įgyjant teisę į išmokas vaikui prižiūrėti metus ar dvejus reikalaujama būti sukaupus ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius dvejus metus ir per šį laikotarpį mokamos santykinai nedidelės įmokos lyginant su pensijų ar sveikatos draudimu.
Pasak Konstitucinio Teismo, akivaizdu, kad per šį reikalaujamą laikotarpį asmuo negali sumokėti tiek įmokų, kad jos kompensuotų išmokas vaiko priežiūrai vienus ar dvejus metus – o tai vienas ilgiausių vaiko priežiūros laikotarpių visoje Europoje“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Anot jos, dėl šios priežasties valstybė turi teisę nustatyti maksimalias išmokų ribas. Išimtis daroma tik motinystės išmokoms, kurios mokamos moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
Už nėštumo ir gimdymo laikotarpį lubų netaiko
Primename, kad, pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sueis vieni metai – mokama 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.
Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai – nuo nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieni metai mokama 54,31 proc., vėliau iki vaikui sueis dveji metai – 31,03 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Motinystės išmokoms, kurios mokamos moteriai už nėštumo ir gimdymo laikotarpį, lubos netaikomos.
Išmokos gavėjams neribojama galimybė vaiko priežiūros atostogų metu dirbti ir gauti pajamų, tačiau pirmaisiais vaiko auginimo metais išmokų gavėjams, kurie turi dar ir darbinės veiklos pajamų, kompensuojamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų.
Jei apsisprendžiama gauti išmoką iki vaikui sukaks dveji metai, antraisiais metais mokama viso dydžio išmoka nepriklausomai nuo asmens darbinių pajamų.
Jei šeima antrojo vaiko susilaukia negrįžus į darbus po pirmojo auginimo, reikia žinoti, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas vaiko priežiūros išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį.
„Tačiau jeigu visą nurodytą laikotarpį arba jo dalį žmogui buvo mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką arba jam buvo suteiktos prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką“, – nurodė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
