Gerai būtų, jei šie atsiliepimai nekenktų darbuotojo darbo vietai, tačiau ką daryti, kai esi nemėgstamas vieno kito kolegos ir jie visi kartu susimokę apie tave parašo vienodus neigiamus atsiliepimus? Tokia situacija nutiko ir Rasai, kuri iš kelių kolegų gavo tris „žvaigždutes“ iš penkių – taip įmonė, lyg kokioje „Oskarų“ ceremonijoje, nusprendė reitinguoti savo darbuotojus.
Vilnietė Rasa privačioje įmonėje dirba jau penkerius metus. Per šį laiką ji nėra gavusi jokių drausminių nuobaudų, savo darbą atlieka laiku ir kokybiškai. Jos vadovas kartą metuose kviečia pas save, kad galėtų aptarti pareigų vykdymo kokybę. Šio pokalbio metu ne tik vertinami darbuotojo pasiekimai įmonėje, aptariamos karjeros perspektyvos, bet ir pristatomi raštu surinkti anoniminiai kolegų atsiliepimai apie darbuotoją.
Kolegos vienas kitą gali įvertinti „žvaigždutėmis“ nuo 1 iki 5 bei palikti atsiliepimą. Pokalbio pabaigoje darbuotojas pagal per metus įvykdytus įsipareigojimus, atliktus pažeidimus vertinamas taip pat „žvaigždutėmis“ skalėje nuo 1 iki 5. Galutinis balas neva atskleidžia visų metų darbuotojo darbo kokybę.
„Prasidėjus koronaviruso epidemijai ir įmonėms pradėjus atleisti iš darbo daugybę darbuotojų, tokia kolegų vertinimo sistema tapo kovos įrankiu išlaikant darbo vietą – įvertinus kolegas mažiausiais balais ir parašius anoniminį atsiliepimą galima sumažinti tikimybę pačiam būti atleistam.
Po pirmosios darbuotojų atleidimo bangos netilo diskusijos, kada vėl ką nors atleis, nes įmonėje, kurioje dirba Rasa, darbuotojų yra „per daug“. Atėjo diena, kai man buvo metas eiti pas vadovą į metinį pokalbį. Jo metu man pateikė anoniminius kolegų vertinimus ir komentarus.
Nustebau pamačiusi kolegų įvertinimus, nes visas mano metų įdirbis, kolegų manymu, vertas trijų „žvaigždučių“, o pagal jų komentarus aš esu netinkama šioms pareigoms“, – naujienų portalui lrytas.lt istoriją pasakojo Rasa.
Rasa buvo labai nustebusi, nes dar niekada negavo iš kolegų priekaištų dėl darbo. Vilnietė pastebėjo, kad neigiami atsiliepimai surašyti kone identiškai, todėl mano, kad viena grupelė kolegų jos nemėgsta ir dėl to prirašė neigiamų atsiliepimų. Rasa nesupranta, kaip dabar turi įtikinti vadovą, kad visa tai yra melas, o kolegos paprasčiausiai bando išsaugoti savo darbo vietas.
Pasiūlė išmesti į šiukšlių dėžę
Psichologas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis pasakojo, kad apie darbuotojų vertinimus ir pasiekimus yra įvairių požiūrių. Darbuotojas esą turi žinoti savo pareigas, ką turi padaryti ir už ką bus vertinamas.
„Tuo metu kolegų vertinimai nesuteikia objektyvaus vaizdo, nes darbdavys nori gauti informaciją apie darbą, o kolegos dažniausiai vertina pagal draugiškumą, nuoširdumą ir kitas savybes.
Tokiose situacijose mes įkliūvame į duomenų interpretavimo sritį, nes anketos atsakymai mažai ką rodo be profesionalių formuluojamų klausimų. Pavyzdžiui, paklausus žmonių, ar jie dažnai lankosi teatre, dauguma atsakys – taip.
Tačiau paklausus, ar jie buvo ten šiais metais, dauguma atsakys, kad dar nespėjo apsilankyti. Nepasirengusiam žmogui, kuris rengia tokius testus, gali nutikti panaši situacija“, – aiškino G.Navaitis.
Pasak G.Navaičio, neaišku, kiek tokios darbuotojų apklausos išvis naudingos įmonėms – viskas esą priklauso nuo įmonių bendro psichologinio klimato ir kiek bendradarbiai yra susitelkę siekti bendrų tikslų.
„Pastebiu, kad ne vienoje įmonėje bandoma nukopijuoti psichologinę vertinimo metodiką, tačiau iš to gerų rezultatų nebūna. Jei reikia įvertinti darbuotojus, tai turėtų atlikti specialistai, kurie pasiūlytų, kaip taisyklingai formuluoti klausimus bei kokiais metodais darbuotojus reikia apklausti.
Psichologinio darbo kultūra įmonėse nėra aukšta, todėl vadovai dažnai suranda anketas internete bei mano, kad jos duos gerų rezultatų. Paprastai tokie tyrimai prasmingų rezultatų neduoda. Tokių anketų negali rengti nepasirengęs žmogus. Interpretacijas turi daryti specialistas, o ne įmonės vadovas“, – situaciją komentavo psichologas.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, ką daryti, kai įmonėje apklausos privalomos, teigė, kad reikia paprašyti kolegų, jog jie jums paskirtų aukščiausius balus. G.Navaitis pridūrė, kad žmogus, kuris įmonėje vertinamas vadovo bei yra profesionalus, tokias anketas gali mesti į šiukšlių dėžę. Jei vadovas paklaus, ar jau užpildė anketą, gali atsakyti, kad neturėjo laiko, nes dirbo.
„Spausti gali tik tą darbuotoją, kuris nėra būtinas įmonėje. Žmogumi, kuris įmonėje būtinas, rūpinsis bei jokiu būdu nespaus.
Juk žmonėms nemoka už tai, kad jie pildo anketas, todėl kam jie jas pildo? Jei pareigybinėse instrukcijose to neįrašyta, tai yra papildomas darbas, už kurį turėtų mokėti viršvalandžius“, – svarstė G.Navaitis.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius mano, kad šios apklausos vertina ne darbuotojo profesines kompetencijas, o santykį su kitais darbuotojais. Šie atsakymai gali būti naudingi vadovui, kad galėtų pamatyti lyderius ir per juos daryti įtaką visai grupei. Taip pat gali pastebėti atstumtuosius, kurie niekam nepatinka bei išsiaiškinti, kodėl taip nutiko ir stengtis padaryti taip, kad tas žmogus pasijaustų geriau.
Gali priversti išeiti iš darbo
Vilniaus universiteto (VU) Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė mano, kad siekiant nustatyti, kaip dirbantis žmogus atlieka savo darbą, su kokiais iššūkiais susiduria bei kaip atitinka organizacijos vertybes, – gali reikėti integruoti vadovų, kolegų bei klientų vertinimus.
„Vertinimai turi būti atliekami konfidencialiai ir profesionaliai, 1–2 specialistų apibendrinami bei perduodami vadovui. Taip išlaikomas objektyvumas ir dalykiškumas bei užkertamas kelias vienam neigiamam komentarui nusverti visą bendrą vertinimą.
Tokias apklausas turėtų daryti tyrimų ar personalo valdymo specialistai, kurie išmano, kaip jas reikia sudaryti, administruoti bei apdoroti duomenis. Klausimais turėtų būti vertinamos dalykinės kompetencijos bei veiklai svarbus darbuotojų elgesys, o ne sudaromos sąlygos išlieti emocijas“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo doc. dr. J.Lazauskaitė-Zabielskė.
J.Lazauskaitė-Zabielskė aiškino, kad vadovas reikalingas tam, kad žinotų, kaip jo darbuotojai atlieka darbą. Jei gauna papildomą informaciją iš kolegų apie netinkamą veiklą, kuri kelia riziką organizacijos rezultatams – turi ją patikrinti.
VU Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovei papasakojus Rasos istoriją, doc. dr. J.Lazauskaitė-Zabielskė pažymėjo, kad gerai, jog ne balionėliais įvertino darbą. Ji mano, kad pirmiausia reikia pagalvoti, koks planuojamo vertinimo ar apklausos tikslas, ar ji leis gauti dalykišką, tiesiogiai su darbu susijusią informaciją, kuri padės darbuotojui gerinti savo veiklą, ir neleis pasinerti į nereikalingus asmeniškumus.
„Šioje situacijoje pastebimi netinkamo proceso administravimo dalykai. Kalbant apie dalykinę pusę, vertinimas turi būti pagrįstas, o jam tinkamai įgyvendinti reikalinga tam tikra organizacinė kultūra, kai darbuotojai geba formuluoti grįžtamąjį ryšį dalykine kalba.
Neprofesionaliai atliekamos apklausos, vertinimai bei netinkamai panaudojami jų rezultatai gali kelti įtampą organizacijoje, skatinti tarpusavio nepasitikėjimą ar net priversti darbuotoją išeiti iš darbo“, – teigė doc. dr J.Lazauskaitė-Zabielskė.
Rezultatus turi pateikti atsargiai
Psichoterapeutas Olegas Lapinas mano, kad po tokio „tyrimo“ žmonės pradeda jaudintis, kiek jam kolegos parašė „žvaigždučių“. Jis teigė, kad kiekviename kolektyve yra grupė žmonių, kuriuos vienija panašumai ir priešiškumas trečiam asmeniui.
Anot psichoterapeuto, visada atsiras žmonių, kurie vertina prasčiau kitus, tačiau tokia gauta informacija neturėtų pakeisti žmogaus darbo vietos.
„Šios anketos vadinamos sociometrinėmis ir naudojamos, kad galėtumėte įvertinti visos grupės darbą. Vadovui anketos turi padėti suprasti, kad prasčiau įvertinti žmonės gali dirbti blogiau bei turėtų padėti rasti būdą, kaip juos reikia motyvuoti.
Prieš daugelį metų Vienoje anketas sukūrė Jacob Levy Moreno, kai pradėjo tyrinėti vaikų psichologiją mokykloje.
Šių anketų rezultatus darbdaviams reikia pateikti atsargiai, kad netraumuotų darbuotojų. Reikia parinkti tokius žodžius, kurie būtų jiems pragmatiški bei naudingi. Iš anksto reikia numatyti, kokios gali būti pasekmės“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo O.Lapinas.
