Norėdami iš dokumentų gauti kuo daugiau informacijos, dešimtys žurnalistų bendradarbiavo rankiniu būdu rinkdami tūkstančių operacijų duomenis.
Tokiu būdu pagal „FinCEN“ finansinių nusikaltimų ataskaitų talpyklos duomenis buvo sudarytas operacijų žemėlapis.
Jis liudija apie 2000-2017 metais atliktus sandorius, kuriuose figūruoja daugiau nei 35 mlrd. JAV dolerių. Būtent šie sandoriai sukėlė įtarimų Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijoms.
Sudarytame žemėlapyje pateikiami tik tie atvejai, kai buvo pakankamai informacijos apie pinigus siuntusius ir juos gavusius bankus. Tai iliustruoja, kaip nešvarūs pinigai pasaulyje tekėjo iš vienos šalies į kitą per JAV esančius bankus.
Žemėlapio duomenys atspindi daugiau nei 2 trln. JAV dolerių vertės operacijų, rastų „FinCEN“ dokumentuose.
Šiame žemėlapyje taip pat pateikiama informacija apie JAV „korespondentinius“ bankus, kurie daugiau nei 150 šalių suteikė galimybę finansų įstaigoms apdoroti mokėjimus, atliktus JAV doleriais. Viena tų šalių yra ir Lietuva.
Pagal ICIJ žurnalistų pateiktus įtartinų operacijų duomenis, jose dalyvavo šeši tuo metu veikę komerciniai Lietuvos bankai. Iš viso jie atliko 171 operaciją.
Daugiausia – DNB bankas (54), Snoro bakas – 49, Danske bankas – 26, SEB bankas – 23, Ūkio bankas – 12, Medicinos bankas – 1.
Pinigų plovimo apimtys
„FinCEN“ atskleidė bankų vaidmenį milžiniško masto pinigų plovime.
Įrašai joje aprėpia daugiau nei 2100 pranešimų apie įtartiną veiklą, kuriuos beveik 90 finansų įstaigų pateikė Jungtinių Valstijų finansinių nusikaltimų tyrimo tinklui.
„BuzzFeed News“ dokumentais pasidalijo su ICIJ ir 108 žiniasklaidos partneriais 88 šalyse.
1999–2017 m. sukauptos ataskaitos atspindi privačių pasaulinių bankų dalyvavimą pinigų plovimo schemose.
Kiekvienoje ataskaitoje pateikiama įtartinų operacijų pinigų suma ir laiko intervalas, per kurį jos buvo atliktos. Tiesa, ne visada yra pateikiama išsami informacija apie kiekvieną operaciją.
Norėdami išgauti kuo daugiau informacijos iš „FinCEN“ dokumentų failuose minimą įtartiną bankų veiklą, ICIJ žurnalistai, „BuzzFeed News“ ir žiniasklaidos partneriai bendradarbiaudami rankiniu būdu iš kiekvienos atsakaitos rinko duomenis apie operacijas ir korespondentinius ryšius.
Dirbo įvarių šalių žurnalistai
Šiame tyrime dalyvavo apie 85 žurnalistus iš 30 šalių. Kartu jie užfiksavo daugiau nei 200 tūkst. operacijų ir daugiau nei 6900 korespondencijų duomenis.
Jų sudaryto žemėlapio duomenys aprėpė tik tuos atvejus, kai „FinCEN“ bylose buvo pateikta pakankamai informacijos apie 2000-2017 metais atliktas operacijas bankų, kurie išsiuntė 35 mlrd. JAV dolerių perlaidas ir jas gavo.
Žemėlapyje taip pat pateikiama iš „FinCEN“ duomenų surinkta informacija pie korespondentines paslaugas, kurias teikė JAV įsikūrę bankai. Jie palengvindavo sandorius su finansinėmis institucijomis, esančiomis daugiau nei 150 šalių.
ICIJ žurnalistai pažadėjo, kad neatskleis neapdorotų dokumentų bei asmeninės informacijos. Jų teigimu, tokią informaciją jie paskelbė visuomenės labui.
Nors sandoriai nebūtinai yra nusikalstami, jie liudija neteisėtą bankų elgesį, duomenys suteikia sau precedento neturinčią apžvalgą apie tai, kaip įtartini pinigai, neretai susiję su korupcija, sukčiavimu, sankcijų vengimu ar kitais nusikaltimais, bankų tinklais cirkuliuoja pasaulyje.
ICIJ žurnalistų atliktas tyrimas paliudijo, kad įtarimai pinigų plovimo yra dažniausia priežastis, dėl ko ataskaitos atsiduria „FinCEN“ bylose.
Išvadoms – per anksti
Pasak Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorės Jekaterinos Govinos, Lietuvos bankas pagal kompetenciją vertina pasirodžiusią informaciją, tačiau šiai dienai kalbėti apie konkrečias išvadas yra per anksti.
„Pirminė analizė rodo, kad dauguma minimų operacijų yra maždaug dešimties metų senumo. Dėl to pasirodžiusius duomenis reikėtų vertinti pagal to meto reikalavimus.
Su dabartiniais reikalavimais jie tiesiog nepalyginami. Per tą laiką smarkiai griežtėjo ne tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai ir sankcijos už jų nevykdymą, bet ir pačių finansų rinkos dalyvių požiūris bei taikomos priemonės, susijusios su informacinių technologijų plėtra. Kai kurie dokumentuose minimi subjektai, pavyzdžiui, „Snoro“ ar Ūkio bankai, jau seniai nevykdo veiklos“, – sakė J.Govina.
Ataskaitoje – ne visi duomenys
Pasak SEB banko prezidento patarėjos Ievos Kulvinskaitės, „SEB Group“ pirmdienį paskelbė su tyrimu susijusį komentarą. Jame rašoma:
„Įtartinos veiklos ataskaitos (Suspicious activity reports, – SAR) paprastai pateikiamos, kai bankas nustato įtartiną sandorį ar kliento elgesį, kuris gali būti susijęs su pinigų plovimu ar kitokiu finansiniu nusikaltimu.
SAR yra svarbi žinia finansų policijai bei tam bankui, iš kurio atėjo pavedimas, kad reikia būti budriems ir atidžiau stebėti, kas vyksta. Bet tai dar nėra įrodymas, kad įvyko nusikaltimas.
Finansinės žvalgybos skyrius, gavęs SAR, gali užduoti papildomų klausimų, dalytis informacija su kitais policijos padaliniais ar kitomis tyrimo institucijomis ir imtis tolesnių veiksmų, kad nustatytų, ar įtarimai pagrįsti.
SAR ataskaitos valdžios institucijoms taip pat suteikia galimybę konfiskuoti turtą ir patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau SAR yra policijos žvalgyba, kurios veiklos bankai negali komentuoti, klientų operacijų – taip pat.
Svarbu ir tai, kad "FinCEN" nutekinti duomenys atspindi tik dalį SAR, – tą, apie kuria buvo pranešta JAV valdžios institucijoms.
Be to, ataskaitoje minimi bankai taip pat nusiuntė SAR į savo šalies finansinės žvalgybos padalinius, bet joje juk neparodoma, kokių papildomų priemonių ėmėsi bankai ir valdžios institucijos.
Kol pasaulyje yra nusikalstamumas, nusikaltėliai, deja, bando patekti į finansų sistemas – bando apgauti ir bankus, ir kitas organizacijas, kad neteisėtai gautus pinigus galėtų leisti vartojimui ir investicijoms.
Kasdien SEB nustatome atvejus, kai žmonės ar įmonės bando apgauti mūsų sistemą – apie tai informuojame finansinės žvalgybos padalinius tose šalyse, kuriose vykdome verslą, taigi Lietuvoje – taip pat.
Praėjusiais metais SEB ir kiti Švedijos bankai Švedijos finansinės žvalgybos skyriui perdavė žinias kone apie 17 tūkst. įtartinos veiklos atvejų.“
