– Ar matote vietinių lietuvių norą daugiau keliauti po savo šalį nuo pandemijos pradžios, kai buvo uždarytos sienos?
– Lietuviai jau keletą metų keliauja savo šalyje ir tam didelės įtakos pandemija neturi. Lietuviai atrasti ir pažinti savo šalį renkasi jau ir per kasmetines atostogas, ne tik laisvalaikiu.
Tai jau tampa madinga, nes dabar su kažkuo bendraujant nesmagu pasakyti, kad nebuvai vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje, kad neaplankei vieno ar kito objekto. Lietuviai drąsiai keliauja, labai nori atrasti mūsų šalį, ją pažinti.
2018 metais atlikome vietinio turizmo tyrimą, kurį pakartojome ir šią vasarą. Jis parodė, kad susidomėjimas kelionėmis po Lietuvą tik stiprėja.
Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 65 proc. Lietuvos gyventojų savo atostogoms dažniau rinksis keliauti po Lietuvą būtent dėl susiklosčiusios situacijos pasaulyje. Galima daryti išvadą, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų savo ilgosioms atostogoms rinkosi Lietuvą.
Mes, lietuviai, esame neatsiejami nuo gamtos ir vandens telkinių, tad pagrindinės keliavimo kryptys vis dar išlieka tos pačios jau keleri metai iš eilės – tai yra ramus poilsis Lietuvoje, ramios atostogos šalia jūros, prie vandens telkinių, sodybose su aktyviomis pramogomis. Populiariausiomis kryptimis tampa kurortai ir kurortinės teritorijos.
– Kas jau yra skersai išilgai išmaišę visą Lietuvą, viską išbandę, ar šį rudenį turime jiems pasiūlyti ką naujo aplankyti, pamatyti, išbandyti?
– Lietuvos turizmo centrai pateikė įdomių vietų, ką vertėtų aplankyti. Pavyzdžiui, Alytaus rajonas siūlo naują pramogą ypač aštrių pojūčių ir siaubo žanro filmų mėgėjams – apsilankyti N-16 cenzu pažymėtuose Baimės namuose.
Iš šio namo turi ištrūkti, o pakeliui dar gali sutikti nemažai siaubo filmų personažų. Namas veikia visą parą, o tai reiškia, kad gali pramogauti ir naktį. Pramoga trunka 6 val., į programą įtrauktas ir maitinimas.
– O kokių lengvesnių pramogų galite pasiūlyti šiemet?
– Alytus spalio mėnesį kviečia apsilankyti meilės labirinte. Sakoma, kad tai patiks ir mažiesiems, ir suaugusiems.
Alytus vadinamas meilės miestu, sakoma, kad ant Baltosios rožės tilto galima išmatuoti savo meilę metrais, o šalia pastatyta širdies formos skulptūra, kur galima užkabinti savo spynelę. Tą daro jaunavedžiai, įsimylėjėlių poros. Meilės išraišką žadama papildyti dar vienu objektu.
Kėdainiuose kviečiama apsilankyti tarpukario odontologų kabinete, kuriame išlikę visi to meto rakandai. Ten pristatoma ekspozicija, kaip tarpukario laikais buvo teikiamos odontologų paslaugos. Ši ekspozicija siejama su viena keturių asmenų odontologų šeima.
– Ar turime kokių nors naujovių Vilniuje ar aplink jį?
– Vilniuje Naujamiestyje galima išbandyti šių metų naujieną – apsilankyti Šaltojo karo bunkeryje. Jis unikalus, išlikęs nuo Šaltojo karo laikų, jame išlikę to laikmečio įrankiai. Jame ekskursijas veda labai įdomiai pasakojantis gidas. Tas, kas domisi Šaltuoju karu, tikrai turėtų čia apsilankyti. Šią pramogą galima išbandyti net ir lyjant.
Druskininkuose atsidaro pirmasis Šiaurės Europoje miego SPA, kuris taikys šiek tiek kitokią miego SPA filosofiją, kitokias, inovatyvias, procedūras – tiek ir gydymą, kuris gelbės nuo nemigos, miego sutrikimų, išsekimo.
Taip pat galima dalyvauti ekskursijose po miestus. Pavyzdžiui, Klaipėda kviečia aplankyti kalbančias skulptūras, taip pat naują renginių ciklą „Vienos gatvės istorija“, kur kiekvienos ekskursijos metu galima sužinoti kažką vis naujo apie skirtingą Klaipėdos gatvę, o tokių gatvių yra net 10. Taip pat siūloma ir karalienės Luizės ekskursija.
– Žinau, kad esate sukūrę 13 terapinių patirčių gidą, kuriame yra nuo imuniteto stiprinimo iki įniršio malšinimo. Ką labiausiai rekomenduotumėte išbandyti?
– Sveikatinimas labai populiarėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Per pastaruosius metus sveikatinimo paslaugos išaugo net 7 proc., todėl sukūrėme tokį turinį. Sveikatinimą galima patirti ne tik gydyklose, sanatorijose ir SPA centruose.
Pati išbandžiau ir labai rekomenduoju kvapnią amakų terapiją. Senovinės drevinės bitininkystės muziejuje galima ne tik padegustuoti medaus, bet ir išbandyti šią terapiją. Ant namo aukšto yra prigesinta patalpėlė, ištiestas ne vienas hamakas, kuriame jūs atsigulate, atsipalaiduojate ir jums yra leidžiami bičių produktų kvapai, įjungiamas bičių dūzgesys, kuris jus atpalaiduoja ir ramina.
Tokia 30 min procedūra jaučiama tiek kūne, tiek sieloje. Kai kurios mano kolegės šios procedūros metu net ir užmigo. Jaučiatės kaip gerame kaime, kur diedukas turi daug avilių ir atrodo, kad ką tik kažkas traukė medų iš avilio. Procedūroje galima dalyvauti tiek rudenį, tiek žiemą.
– Pristatote pykčio terapiją. Kas tai yra? Kam ji praverstų?
– Pykčio terapija, kaip mes juokaujame, labai tinkama po karantino arba prieš pirmadienius. Į pykčio kambarį kviečia Panevėžys. Jame galima daryti viską – skaldyti, mušti, daužyti, trankyti, pykti, rėkti. Į kambarį įleidžiama po vieną, nes kitaip galima sužaloti aplinkinius. Į kambarį galima atsivežti savo nereikalingus daiktus ir juos sudaužyti.
– Ar tai veikia?
– Iš mūsų to dar niekas neišbandė, bet aš manau, kad ji veikia. Kartais pačiai būna toks noras „kažkur save padėti“, ima toks pyktis. Tad manau, kad tai gera terapija.
– Šalčio terapija: kam ją rekomenduotumėte ir kur ją galime rasti?
– Druskininkai kviečia į šalčio kambarį. Šiame kambaryje reikia išbūti bent porą minučių 110 ir 140 laipsnių šaltyje. Tai įdomi terapija vien tuo, kad ji gali prižiūrėti jūsų kūno formas ir net mažinti celiulitą. Šioje terapijoje jūs atsikratote nuo 500 iki 2000 kJ. Ir šiaip ji naudinga tiek sveikatai, tiek imunitetui.
– Ar šia terapija neįmanoma sau pakenkti? Ar ji saugi?
– Saugi, bet saunoje reikia būti rekomenduojamą laiką.
– Jūsų terapijų gide yra elnių SPA. Papasakokite, kur jį galima rasti?
– Elnių SPA nėra traktuojama kaip terapija, bet sakoma, kad ji prilyginama delfinų arba žirgų terapijoms. Ją galima rasti šalia Kernavės. Šeimininkai siūlo dvi elnių stebėjimo terapijas: viena – tiesiog stebėti elnius iš toli, o kita – dalyvauti jų maitinime. Sakoma, kad šios terapijos metu žmogus pailsi, nes buvimas gamtoje su gyvūnais duoda to tokio gėrio ir laimės hormono.
– Bet elniai baikštūs gyvūnai, įmanoma prie jų arti prieiti?
– Matyt šeimininkų pagalba galima tą padaryti, galbūt jie ir išdresiruoti. Žinoma, šaukti, rėkti negalima, bet jeigu viską darysime saugiai, pagal atitinkamas taisykles, manau, kad viskas bus įmanoma.
– Visa, ką aptarėme, daugiau ar mažiau rekomenduojama suaugusiems. O ką smagaus patartumėte tėvams su mažaisiais, kad ir jiems būtų įdomu?
– Vaikučiams labai rekomenduočiau, kol dar yra puikus oras ir nešalta, išbandyti šią vasarą išpopuliarėjusius gyvūnų ūkius. Turime jų daug – nuo Triušiukų slėnio iki Safari parko, nuo Pelėdų parko iki Stumbryno – visi jie po atviru dangumi.
Su kolektyvu esame išleidę knygelę „Pasaibos kelionė po Lietuvą“. Joje siūlome 40 kelionių šeimoms, kurių metu galima aplankyti labai daug įdomių dalykų. Galima sužinoti, kur gyvena Pepė Ilgakojinė, aplankyti atsinaujinusį Etnokosmologijos, Raganų muziejus, Varlių namelį.
– Vienu metu buvo labai populiarūs apžvalgos bokštai. O kaip yra dabar?
– Tiek pažintinių takų, tiek apžvalgos bokštų bumas tikrai neslūgsta. Jie labai lankomi ir mes juokaujame, kad lietuviai turi Šventąją Trejybę: apžvalgos bokštai, pažintiniai takai ir vandens telkiniai. Saugomos teritorijos kiekvienais metais pasiūlo tiek naujų, tiek atnaujintų pažintinių takų.
Teko girdėti, kad praėjusio karantino metu visiškai šalia Vilniaus, rajone, atsidarė Šilėnų pažintinis takas, kuris buvo tiesiog užgrūstas turistais. Direkcijos darbuotojams reikėjo tiesiog prašyti, kad lankytojai tame take lankytųsi bent jau darbo dienomis, o ne savaitgaliais.
Takų turime labai daug tiek pasyviems, tiek aktyviems lankytojams. Aktyvaus laisvalaikio gerbėjus kviesčiau Raseinių rajone išbandyti pažintinį taką „Maironio kelias Padubysiu“, kuris eina ir per Maironio eiles. Jo ilgis – 13 km, jis pritaikytas dviratininkams ir pėstiesiems.
Joniškio rajone yra Mūšos Tyrelio pažintinis takas, einantis aplink ežerėlį. Sakoma, čia galima sutikti ir laumę. Jo bendras ilgis yra 8 km.
Pasyvius keliautojus kviesčiau aplankyti Sirvėtos regioniniame parke esantį vos kilometro ilgio, tačiau nuostabų pažintinį taką, einantį ir per pelkę, ir per mišką, ir per skambančius instrumentus. Pakeliui galima sutikti 17 Lietuvos dievų ir mitologinių būtybių, nueiti link Kačėniškės piliakalnio, nuo kurio atsiveria pasakiškas vaizdas į ežerą.
Arba galima išbandyti trumpiausią Lietuvoje Amalvos pažintinį taką Marijampolės rajone, kurio ilgis – tik 121 metras. Jis įspūdingas tuo, kad yra Amalvos pelkėje, kurioje yra ypatinga augalija ir gyvūnija.
– Vienas būdų smagiai leisti laisvalaikį rudenį yra keliauti po rezervatus. Bet ten tikriausiai yra griežtos taisyklės, tad ką reikia žinoti?
– Lietuvoje turime keturis rezervatus: tris gamtinius – Čepkelių, Viešvilės, Kamanų – ir vieną biosferos – Žuvinto. Tai labiausiai saugomos teritorijos Lietuvoje, kur negalima jokia žmogaus ūkinė veikla – visa, ką atsinešame, turime ir išsinešti, ir kuo labiau turime stengtis nepakenkti aplinkai.
Čepkelių rezervatas turi savo Dzūkijos vertybę – Čepkelių raistą, kuriame galima praeiti mokomuoju taku. Nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. šiame take galima lankytis ir savarankiškai, reikia tik užeiti į direkciją ir išsiimti raštišką leidimą. Tą galima padaryti ir savaitgaliais.
Į Kamanų ir Viešvilės rezervatus savarankiškai jau nepateksite, čia jau galima lankytis tik lydint direkcijos darbuotojui. O Žuvinto biosferos rezervate taip pat galite lankytis savarankiškai. Rekomenduočiau apsilankyti atsinaujinusiame jo lankytojų centre, kuris labai inovatyvus ir modernus.
Taip pat pasivaikščioti Žuvinto gamtos taku, kuris veda link paukščių stebėjimo bokštelio, nuo kurio galima stebėti retus paukščius, tokius kaip meldinės nendrinukės, kurių Lietuvoje labai mažai. Rezervatai Lietuvoje išties labai saugomi, tad prieš norint juos aplankyti reiktų paskambinti į lankytojų centrą ar užsukti ir gauti leidimą.
– Ar reikia didelio biudžeto, norint aplankyti visas jūsų paminėtas vietas?
– 2018 metais esame atlikę tyrimą, kad savaitgaliui žmogus vidutiniškai išleisdavo 109 eurus. Ši suma per dvejus metus pakilo iki 130 eurų, į ją įeina ir apgyvendinimas, ir transportas, ir maitinimas, ir kitos pagrindinės paslaugos.
Tačiau rekomenduočiau viską planuoti iš anksto, kad tos išlaidos nebūtų didelės. Keliaudami į užsienį viską planuojame iš anksto, tačiau Lietuvoje tą darome ekspromtu, o paskui labai nusiviliame, kad vienas ar kitas objektas uždarytas ir negalime į jį patekti. Tad reikėtų įsivesti madą Lietuvoje planuotis kelionę iš anksto, kad ji ir kainuotų pigiau, ir kad ja nenusiviltume.
