2001 metais Rusijoje buvo įvesta tvarka, pagal kurią darbuotojo pensijai darbdavio mokama suma padalyta į dvi dalis.
Didžioji dalis patenka į bendrą iždą, iš kurio mokamos pensijos vyresnio amžiaus jau sulaukusiems asmenims.
Likę pinigai keliauja į Pensijų fondą, kuris žadėjo juos investuoti į vertybinius popierius, kad draudėjui sulaukus pensinio amžiaus jis gautų papildomą išmoką prie bazinės pensijos.
Rusai patikėjo, kad pavyks bent šiek tiek sukaupti. Tačiau dabar jiems tenka graužtis nagus.
Nuo 2023 metų pirmiesiems kaupėjams turėtų būti pradėtos mokėti papildomos pensijos.
Tačiau Pensijų fondas pasiūlė kitokią išeitį – kiekvienam pervesti sukauptas lėšas, kad nereikėtų mokėti kas mėnesį.
Tai suprantama, nes pinigų fonde nedaug, o į pensiją išėjęs statistinis rusas dar gyvena 252 mėnesius.
Padalijus tai, kas sukaupta, 95 procentams Rusijos senjorų išeitų vos po 200–300 rublių (2,7–4,1 euro) per mėnesį.
Tokios sumos vargu ar pakaktų net ir duonai.
Valdžia neaiškina, kodėl panašios sistemos puikiai veikia Vakarų valstybėse, o Rusijoje – ne. Tuo metu nepriklausomi ekspertai įsitikinę, kad kalčiausia yra valstybė, kuri nuolat kišosi į pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus dėl krizės buvo įšaldyti mokėjimai Pensijų fondui, o skolą pažadėta grąžinti vėliau. Todėl naujų lėšų nebuvo ir liko tikėtis tik investicijų prieaugio.
Tačiau Rusijos ekonomikai atsidūrus ties sąstingio slenksčiu jis yra itin menkas.
Būsimiesiems pensininkams valdžia taip pat siūlė papildomai mokėti į savo pensijų sąskaitas, pažadėjusi padvigubinti šią sumą iš Nacionalinio gerovės fondo, kuris buvo tam specialiai sukurtas.
Pinigai į šį fondą byrėjo iš pajamų už eksportuojamą naftą. Jų susikaupė nemenkai – 8 trilijonai rublių (109 mlrd. eurų). Tačiau būsimųjų pensininkų skatinimo programą valstybė patyliukais nutraukė, taip ir nepervedusi jiems nė kapeikos.
Todėl nieko nuostabaus, kad šiuo metu senatvės pensija Rusijoje nesiekia nė 200 eurų, o pagal pensininkų gyvenimą šalis priskiriama prie labiausiai atsilikusių pasaulyje.
Pensijų fondas kartu su Darbo ir socialinės rūpybos bei Finansų ministerijomis jau parengė naują kaupimo sistemą – kiekvienas pilietis senatvei turėtų atidėti 6 procentus savo pajamų.
Tačiau ir šią idėją ekonomistai kritikuoja: pirmiausia, neįmanoma sukaupti apčiuopiamos sumos dėl pernelyg mažų atlyginimų, antra, žmonės paprasčiausiai nepasitiki valstybe ir nelinkę jai patikėti pinigų.
