Blogai, kai maisto produktai brangsta, tačiau įtartina ir kai pinga. Per vasarą kone penktadaliu smukusios paukštienos kainos nudžiugino pirkėjus, bet broilerių ir kalakutų augintojus speičia į kampą.

Per metus už nelegaliai parduotas 35 tonas vištienos ir kitokios mėsos – milijonas eurų, nesumokėtų mokesčių – per 141 tūkst. eurų.

Tokius įtarimus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pareiškė vienai nelegaliai veikusiai ir antisanitarinėmis sąlygomis vištieną rūkiusiai įmonei.

Vištiena, kaip ir kalakutiena, plūsta į Lietuvą iš Lenkijos, neretai – užkrėsta salmonelėmis. Maisto ir veterinarijos tarnyba vien vasarą iš rinkos tokios paukštienos privertė pašalinti 40 tonų.

Bet vartotojams labiausiai rūpi kainos. O nuo pernykščio rugsėjo kilogramas vištienos ar kalakutienos filė atpigo 16–17 proc. ir pinga toliau.

Europos Komisijos duomenimis, vidutinė didmeninė atvėsintų viščiukų broilerių kaina Lenkijoje rugpjūčio antroje pusėje sumažėjo iki 1,07 euro už kilogramą, o vidutinė ES – iki 1,86 euro už kilogramą.

Vėl pirks mokyklos?

Anot Kretingos rajone, Kalniškių kaime, esančio kalakutų ūkio savininko Vlado Baltuonio, šįmet paukštienos pardavimą neišvengiamai sumenkino COVID-19 ir konkurencija su kaimynais.

„Mes turime nuolatinių klientų – ekologinių maisto produktų parduotuvių.

Prekiaujame ir Žemaitijos miestų turgavietėse.

Tačiau mūsų kalakutienos kokybė labai skiriasi nuo lenkiškos, nes ir savo lesalais lesiname, ir antibiotikų nenaudojame. Todėl paukštienos kainos smarkiai negalime numušti, pavyzdžiui, kilogramas kalakutienos filė kainavo ir kainuoja apie 6–6,5 euro“, – kalbėjo V.Baltuonis.

Jo teigimu, daugiausia įtakos paklausai padarė pandemija.

Anksčiau iš šio ūkio kalakutieną pirkdavo vaikų darželiai, mokyklos, o per karantiną tiekimas joms nutrūko.

„Vasarą prekyba buvo prastoka. Nežinia, kaip bus dabar, ar grįš tiekimas mokykloms. Konkurencija irgi daro savo – neaišku, kiek tęsis Lenkijoje paukštienos perprodukcija. Juk žemiau savikainos ir lenkai negali priauginti kalautų“, – svarstė V.Baltuonis.

Perpildyta rinka

„Patikrinau, – pratarė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis. – Broilerio skerdiena Lenkijoje kainuoja 17 proc. pigiau nei prieš metus. Išpjaustytos jo dalys taip pat daug pigesnės nei 2019-ųjų rugsėjo pradžioje. Prekybos tinklai įsiveža iš Lenkijos pigesnę produkciją, o tai neišvengiamai daro įtaką mūsų paukštininkystės įmonių kainodarai.“

Pasak V.Tėvelio, Lietuvos paukštynai ypač paiso sanitarijos ir higienos reikalavimų, todėl paukštienoje, kurią paruošia didžiosios mūsų šalies skerdyklos, nėra randama salmonelių užkrato.

Savo ruožtu Lenkija yra didžiausia Europoje paukščių augintoja, tačiau ten plėtra buvo staigi ir milžiniška, o biologinė sauga – nekontroliuojama.

„Mūsų verslininkai ir susigundo pigia lenkiška paukštiena, nes esant užkratui jos pardavimo kaina visiškai sumenksta“, – tvirtino V.Tėvelis.

Tokios paukštienos dedama į dešreles, ji rūkoma, marinuojama kepsniams ir kitaip perdirbama. „Verslininkai nelegaliai ieško pigiausios žaliavos ir taip atima rinką iš mūsų“, – paaiškino jis.

Gyvena be paramos

Lietuvos paukštininkai turi dėl ko paburnoti ir ant valdžios.

Mat, išklausę jos pažadus, jie iki šiol negavo jokios paramos, kuri nors kiek kompensuotų per pandemiją patirtus nuostolius.

Dar gegužę iš paramos žemės ūkiui fondo paukštininkystei buvo numatyta skirti 11 mln. eurų, bet taip nenutiko.

„Lenkai žemės ūkyje išsidalijo 100 mlrd. zlotų (22,74 mlrd. eurų), mes – nė vieno euro paramos. Vienas lenkų ūkis, turintis inkubatorių, jam gavo 1,6 mln. eurų paramą.

Mūsų įmonėje yra du inkubatoriai, 400 tūkst. kv. metrų ploto fermos, penki perdirbimo cechai, bet esame palikti vieni.

Tad ar apskritai mūsų valstybė turi politiką šiuo klausimu?

Juk dabar vyksta kova ne tarp gamintojų, bet tarp valstybių, o prekybininkai tuo naudojasi“, – kalbėjo Kaišiadorių paukštyno vadovas Darius Gudačiauskas.

Jis neabejoja, kad išdalijusi milžinišką paramą Lenkijos valstybė remia perprodukciją – gaminama paukštiena, kurios niekas negali suvalgyti, bet kartu žlugdomas kaimynų paukštininkystės sektorius.

Anot D.Gudačiausko, pigios vištienos prisiveža prekybos tinklai, turgavietės, perdirbimo įmonės, tuo naudojasi ir nelegalios įmonės. Tai tarsi cigarečių kontrabanda – plūsta nekontroliuojama.

„Lenkijoje viščiuko broilerio kilogramas kainuoja apie 1 eurą, bet juk vien lesalai jį auginant kainuoja 0,5 euro. O kur dar fermos išlaikymo sąnaudos, skerdimas, logistika? Paukštienos gamyba ten nuostolinga“, – paaiškino jis.