Galvoja tik kaip apie laikiną sprendimą
Vasarą tyrimų bendrovės „Kantar“ atliktas tyrimas atskleidė, jog penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laikinai. Gerėjančias migracijos tendencijas sustiprino ir pavasarį prasidėjusi pandemija.
„Kantar“ atstovų teigimu, nors kas penktas gyventojas vienaip ar kitaip mąsto apie emigraciją, daugiausia ji svarstoma kaip laikinas sprendimas.
„Iš ketinančių išvykti, didžioji dalis nori užsidirbti (apie 14 proc.) ir grįžti, pora procentų planuoja išvykti studijuoti. Tokių, kurie norėtų visam laikui išvykti iš Lietuvos, yra 4 procentai.
Pastebima, kad moterys kiek labiau prisirišusios prie gimtinės, jos rečiau nei vyrai svarsto vykti ir dėl uždarbio, ir dėl studijų“, – komentavo „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Duomenys rodo, kad daugiausia apie emigraciją svarsto ir jai pritaria jaunesni, iki 35 metų amžiaus žmonės, vėliau jie tampa sėslesni.
Tyrimo duomenimis, laikinai išvykti dėl studijų labiau rūpi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojams, o dėl uždarbio – Šiaulių ir Panevėžio gyventojams.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pažymi, kad jau kelerius metus stebimos palankios tendencijos – palyginti su 2016 m., emigracijos mastas sumenko 40 proc., o grįžtančių lietuvių srautai per pastaruosius porą metų išaugo dvigubai.
„Koronaviruso epidemija ir apribotos kelionių galimybės šias tendencijas taip pat sustiprino.
Vis daugiau domimasi grįžimo galimybėms būtent dėl to, kad Lietuvoje jaučiasi saugiau: čia tikimasi geresnių sveikatos priežiūros galimybių, socialinių garantijų, vaikų švietimo ir kokybiško pragyvenimo, taip pat domimasi klausimais, susijusiais su ilgalaikio įsikūrimo galimybėmis – nekilnojamuoju turtu, sveikatos apsaugos sistema, santuoka ir pilietybe“, – sakė A.Sipavičienė.
Daugiausia ieško nekvalifikuoto darbo
Šių metų sausio – liepos mėn. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 898 asmenys, kurie nurodė kad kurį laiką gyveno užsienyje. Per tą patį 2019 metų laikotarpį buvo įregistruoti 2118 tokie asmenys.
62,5 proc. šiemet įregistruotų iš užsienio grįžusių asmenų – vyrai, moterys – 37,5 proc. Daugiausia tai – jauni (16-29 m.) asmenys – 44,7 proc., 40,6 proc. – 30-49 metų amžiaus, 14,7 proc. – vyresni kaip 50 metų amžiaus.
Pagal išsilavinimą daugiausia (51,5 proc.) – įgiję vidurinį išsilavinimą, 9,9 proc. – turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Net 40,3 proc. visų iš užsienio grįžusių Lietuvos piliečių neturi profesinio pasirengimo, kai tarp visų bedarbių tokie asmenys sudaro apie 33 proc.
Daugiausia grįžusių emigrantų ieško nekvalifikuoto darbo.
Kaip naujienų portalui lrytas.lt nurodė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, daugiausia Užimtumo tarnyboje registruojasi iš emigracijos sugrįžę krovikai, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, dažytojai, nekvalifikuoti inžinerinių statinių statybos darbininkai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai.
Ž.Mauricas: matomos naudojos tendencijos
Ekonomistas Žygimantas Mauricas neabejoja – didelio emigracijos srauto šiemet nebus dėl dviejų priežasčių: neapibrėžtumo dėl koronaviruso ir galimų suvaržymų bei neapibrėžtumo dėl darbovietės.
„Vakarų Europos šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje, vis dar reikšminga darbuotojų dalis yra prastovose ir įmonės prioritetą teiks tų asmenų įdarbinimui, o ne darbuotojų įsileidimui iš trečiųjų šalių. Nemažai ką lemia ir „Brexit“, nors tai – ilgalaikė tendencija.
Didžioji Britanija sulaukdavo apie 50 proc. emigrantų, o praėjusiais ir užpraeitais metais – jau mažiau nei 40 proc. Taigi šiemet nematysime didelės emigracijos bangos“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas.
Dalis grįžusių iš emigracijos iki šiol gauna prastovas, netgi pakankamai dosnias – ypač tie, kurie dirbo kvalifikuotus darbus su ilgalaikėmis darbo sutartimis.
Jo žodžiais, kitąmet emigrantų srautai gali plūstelėti į Skandinavijos šalis ar Vokietiją, nes būtent tų šalių ekonomikos sparčiai atsigauna, o suvaržymų yra mažiausiai. Vis tik emigracija į šias šalis jau bus labiau laikina nei ilgalaikė dėl kalbinių dalykų, be to, gyventi šios šalys yra brangios.
„Vokietijoje trūksta darbo jėgos, ten bus ekonomikos perkaitimas. Pažiūrėkite, kas ten vyksta su nekilnojamojo turto rinka, kyla kainos. Tai – grėsmė ir Lietuvai, nes reikia kelti mūsų medikų ir kitų specialybių atlyginimus, bent jau sulig bendru atlyginimų augimu, kad mūsų specialistai neišvažiuotų“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Jis sako, kad Lietuvai svarbu galvoti apie imigracijos strategijos turėjimą: „Čia gerą toną uždavė vokiečiai, pavyzdžiui, riboti komandiruojamų darbuotojų iš kitų šalių darbus. Kai ukrainiečių brigados per Lenkiją atvyksta į Lietuvą ir padarę darbus vėl išvyksta – tai nekuria pridėtinės vertės. Visai kas kita, jei tai eksporto įmonė, bet jei sektorius orientuotas į vidaus rinką, pavyzdžiui, statybos, tiesiog būna išvežami pinigai iš šalies ir tiek žinių.“
Vis tik, pasak ekonomisto, masinė emigracija iš Lietuvos – jau praeitis, nes esą pasikeitė ir emigrantų nuotaikos, jie noriai grįžta į didžiuosius šalies miestus.
„Pirmasis masinis emigracijos etapas buvo apie 2004-uosius, kai tikrai buvo milžiniški atlyginimų skirtumai tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Kai tik įstojome į Europos sąjungą, atlyginimai skyrėsi apie septynis kartus. Buvo ir mada vykti į užsienį studijuoti, dėl to išvyko nemažai studentų.
Tačiau 2014-2015 m. įvyko lūžis, „iššoko“ Vilnius ir Lietuvoje pradėta kalbėti, kad sostinėje galima gerai uždirbti. Pastaruosius metus, 2018-2019 m., atsigavo Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Dabar mes nebeturime to naratyvo, kad emigruoja visa Lietuva – emigracija liko, tačiau daugiau iš periferijos. Ir regionų gyventojai renkasi, kur emigruoti – užsienį ar didžiuosius šalies miestus“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo Ž.Mauricas.
Ekonomistas prognozuoja, kad į Lietuvą sugrįš gyventi visas daugiau emigrantų, nes nebeliko tokių didelių algų skirtumų, ypač kai kuriuose sektoriuose.
„Daugelis grįžusių nustemba, kaip gera gyventi Lietuvoje – mūsų šalis tikrai padarė didelį proveržį per pastaruosius penkerius metus. Čia – saugu, žmonės yra pasikeitę, o ir galimybių dirbti ir užsidirbti tikrai yra.
Statybų sektoriuje darbų yra labai daug, yra nemažai užsakymų – matome, kiek namų dygsta sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Čia galima užsidirbti ir po kelis tūkstančius per mėnesį net nepersiplėšiant. Sunkiau galbūt tiems, kurie dirba samdomą darbą fabrikuose ar kituose sektoriuose, kur atlyginimai Lietuvoje nėra dideli“, – pridūrė Ž.Mauricas.
Emigrantams ne mažiau svarbi ir darbo kultūra – daug diskutuota apie tai, kad nemažai lietuvių išvyksta dirbti į užsienį ne tik dėl mažesnių atlyginimų, bet ir darbinės aplinkos. Kaip teigia Ž.Mauricas, Lietuvoje nemažai įmonių, kur tenka dirbti viršvalandžius, ant darbuotojų yra rėkiama – tai vienas iš dalykų, dėl kurių žmonės nusprendžia palikti šalį ir vyksta dirbti į kitas valstybes.
