„Iš tiesų pagrindinė bazė teisės aktų yra, ja reikia naudotis, bet reikia daugiau aiškumo ir patikslinimų, nes Darbo kodekse viskas daugiau apibendrinančiai parašyta. Mes patys savo organizacijoje jau esame pasidarę: kas naudojasi nuotoliniu darbu, tai turi pasitvirtinti nuotolinio darbo tvarkas. Ten detaliai išsprendžiami visi momentai.
Negali išleisti žmogaus dirbti nuotolinį darbą be jokio dokumento. Turėtų būti vadovo įsakymas, patvirtinta įstaigoje nuotolinio darbo tvarka ir visos smulkmenos: kokiomis darbo priemonėmis turi būti aprūpintas žmogus, kokiomis sąlygomis ir grafiku dirba, kaip atsiskaito, kaip gauna užduotis, kas, jei įvyksta vienas ar kitas atvejis. Darbų saugos įstatyme aiškiai pasakyta: jei kas atsitinka per darbo valandas, tai jau įvykis darbe“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė I.Ruginienė.
Anot jos, pastaruoju metu nusiskundimų iš darbuotojų dėl nuotolinio darbo tvarkos negaunama.
„Paskutiniu metu teko atsakinėti į užklausas dėl atleidimų, kad vėl spaudžia darbuotojus išeiti savo noru, bet apie nuotolinį darbą kol kas niekur nėra. Nors karantino pike buvo nusiskundimų dėl to, kad yra galimybė išeiti dirbti nuotoliniu būdu, bet neišleidžia. Arba dalį kolektyvo išleidžia, o kitiems neleidžia dirbti. Bet tai buvo tik momentinis reikalas“, – teigė LPSK pirmininkė.
I.Ruginienė įsitikinusi, kad nuotolinis darbas, kuris praeityje buvo utopija, vis labiau taps normalia praktika.
„Manau, kad neturėsime kitos išeities, kaip gyventi kitaip, nes iki karantino niekas net neįsivaizdavo, kad galima dirbti nuotoliniu būdu. Dabar tenka kalbėti su įvairiais kolektyvais, vadovais – jau visiškai pasikeitusi nuomonė. Patys žmonės pradeda dirbti kitu režimu. Gąsdinimai apie antrą karantino bangą dabar tik intensyvėja. Mes prognozuojame, kad ateityje, net jei nebus pandemijos ir karantino, darbas nuotoliniu būdu tik populiarės“, – svarstė I.Ruginienė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas sako, kad šiuolaikiniame versle nėra didelio skirtumo, ar darbuotojas dirbs iš namų, ar biuro.
„Tame pačiame sektoriuje vienos profesijos gali lengvai būti pakeičiamos buvimu biure į nuotolį, kitose – ne. Nelabai įsivaizduoju, kad gamybos įmonėse galima būtų masiškai visus išleisti. Ta takoskyra labai paprasta. Jei galima žmogų išleisti ir jis dirba kompiuteriu, su programomis, informacija, tai nėra labai skausminga.
Kai kuriose įmonėse žmonės apskritai mažai bendrauja. Nebe tie laikai, kaip kažkada, kai vaikšto, kažką daro, parūko. Verslas dabar dirba tokiu režimu, kad nėra skirtumas, ar darbuotojas sėdės biure, ar namuose. Su šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis netgi sukontroliuoti darbuotoją nėra taip sudėtinga“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Jo nuomone, karantinas žymiai paspartino perėjimą prie nuotolinio darbo.
„Darbdaviai visada galvoja, kaip gerinti darbo kokybę, nes, jeigu eisi šiuo keliu, visada galėsi pritraukti žymiai geresnius žmogiškuosius resursus. Čia net nereikės profesinių sąjungų aktyvesnio dalyvavimo. Būtent suvokimas, kad žmogiškieji resursai yra lemiamas verslo sėkmės faktorius, ves prie to, kad darbdaviai sieks užtikrinti kuo geriausias sąlygas nuotolinio darbo atveju“, – svarstė darbdavių atstovas.
