Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės gyventojų, dirbusių visą mėnesį, darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paaugo 5,3 proc. iki 1 319 eurų (neatskaičius mokesčių), kai pirmąjį šių metų ketvirtį metinis augimas buvo dviženklis – 10 proc. Be to, antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, gyventojų pajamos smuktelėjo 0,3 proc.
Antrąjį ketvirtį dirbantysis atskaičius mokesčius vidutiniškai gavo apie 850 eurų.
„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius mažėjo 2,2 proc. arba 27 tūkst.
„Karantino poveikį darbo pajamoms rodo antrąjį ketvirtį ženkliai lėčiau nei pirmąjį augusios gyventojų darbo pajamos. Visgi yra prielaidų manyti, kad šis pajamų augimo lėtėjimas yra laikinas ir juntamas tik karantino laikotarpiu.
Mūsų analizė rodo, kad didžiausią karantino įtaką patyrė būtent labiausiai COVID-19 paveikti viešbučių, turizmo, maitinimo sektoriai, kurie ir atsigauna lėčiau“, – sako „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Anot jos, kas ketvirtam dirbančiajam pajamos sumažėjo, penktadaliui – nesikeitė.
Įspūdingiausiai algos, šių metų vasarį lyginant su birželiu, kilo tam tikrų sričių medicinos specialistams. Čia fiksuotas 79 proc. atlyginimų augimas.
39 proc. didėjo nekvalifikuotų žuvininkystės, 24 proc. – žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių algos. Tačiau, kaip pastebėjo „Sodros“ atstovė, tai labiau susiję su sezoniškumu.
Per minėtą laikotarpį labiausiai smuko finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovų algos – čia fiksuotas 23 proc. smukimas. Nedaug nuo jų atsilieka finansų ir investicijų konsultantai bei kelionių konsultantai ir tarnautojai (19 proc.).
Virtuvės darbuotojų algos krito 11 proc.
„Sodros“ skaičiavimu, jei valstybė nebūtų teikusi subsidijų, bendras darbo užmokesčio fondas būtų mažėjęs 5 proc.
Pajamų augimas lėtėjo laikinai
Bendrai antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiau nei pusės dirbančiųjų pajamos per metus augo, kas penkto – reikšmingai nesikeitė, o kas ketvirto gyventojo pajamos mažėjo daugiau nei 5 proc.
Daugiausia mažėjo tų profesijų dirbančiųjų, kurie glaudžiai susiję su COVID-19 paveiktomis veiklomis, pajamos. Tai – kelionių konsultantai ir tarnautojai, kreditų ir paskolų specialistai, virtuvės pagalbininkai, chemikai, naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai, pluošto ruošimo, verpimo mašinų operatoriai, restoranų vadovai.
Nors birželį vidutinių darbo pajamų augimas grįžo į priešepideminį lygį, šių profesijų atstovų pajamos pirmąjį vasaros mėnesį, palyginti su šių metų vasariu, vis dar buvo smukusios vidutiniškai 10 proc. ir daugiau.
Stebi atsigavimo ženklus
Pasibaigus karantinui „Sodra“ stebi darbo rinkos atsigavimo ženklus. Pasak K.Zitikytės, liepos rezultatai viršijo lūkesčius.
„Tiek birželį, tiek liepą darbuotojų priėmimų – atleidimų balansas buvo teigiamas, o vien liepos mėnesį 14 tūkst. darbuotojų daugiau priimta nei atleista ir šis rodiklis yra aukščiausias per pastaruosius mėnesius – žmonės aktyviai grįžta į darbus.
Vis dėlto, jeigu vertintume karantino laikotarpį, tai beveik 25 tūkst. darbuotojų daugiau buvo atleista nei priimta. Šie pokyčiai akivaizdžiausi COVID-19 paveiktuose sektoriuose. Tačiau įvertinus ir liepos mėnesio duomenis, priėmimų – atleidimų balansas jau palankesnis: -10,8 tūkst.“, – sako „Sodros“ specialistė.
Didžiausias teigiamas priėmimų – atleidimų balansas liepos mėnesį buvo tarp sunkiasvorių automobilių vairuotojų, padavėjų, pardavėjų, kambarinių, krovikų. Grįžta tų profesijų, kurių balansas karantino laiku buvo neigiamas, atstovai.
Subsidijos sušvelnino COVID-19 poveikį
„Mokamos subsidijos leido sušvelninti karantino poveikį darbo rinkai. Skaičiuojame, kad įmonėse, kurios buvo subsidijuojamos valstybės, vidutinės darbo pajamos nuo vasario iki birželio beveik nepasikeitė, o be subsidijų būtume stebėję 5 proc. nuosmukį. Įmonėse, kurioms subsidijų neprireikė, vidutinės darbo pajamos nuo vasario iki birželio augo beveik 5 proc.“, – pastebi K.Zitikytė.
„Šiuo metu dar per anksti vertinti, ar subsidijos tik leido atidėti nuosmukį, ar visgi tikrai padėjo jį sumažinti. Nors atsigavimo ženklai matomi, teigti, kad šis augimas tvarus, o ne sąlygotas, pavyzdžiui, sezoniškumo, dar gerokai per anksti“, – pabrėžia K.Zitikytė.
Didžiausias šiais metais nedarbas
Užimtumo tarnyba skelbia, kad po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias skaičius šiais metais. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų.
Lanksčiai dirbantys smulkaus verslo atstovai savo nedarbo laikotarpiu dažniau kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso suteikimo. Savarankiškai veiklai vykdyti jie išsiima verslo liudijimus kelioms dienoms – tuomet jų statusas sustabdomas, o pasibaigus jų veiklos terminui vėl atstatomas.
Fiksuojama, kad nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 17 d. maždaug 5 tūkst. savarankiškai pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų buvo suteiktas bedarbio statusas. Palyginimui: liepą aktyvesni buvo norintys dirbti savarankiškai. Įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn., veiklą pradėjo 10,5 tūkst. asmenų – 1,8 proc. daugiau nei birželį ir 26,5 proc. daugiau nei 2019 m. liepą.
Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą daugiau kreipėsi darbo ieškančių asmenų iš prekybos (10,7 proc.), apdirbamosios gamybos(10,4 proc.), statybos sektorių (6,2 proc.) sektorių.
Pagal profesijas daugiausia registravosi ieškančių darbo krovikų, pardavėjų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų administravimo sekretorių, dažytojų darbo. Šiuo metu daugiausia darbo pasiūlymų krovikams, bet norinčių dirbti tokį darbą beveik triskart daugiau nei registruota laisvų darbo vietų.
Daug laisvų darbo vietų pardavėjams, pakuotojams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, statybininkams.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo pasiūlos augimui šią vasarą įtakos turi kelios priežastys – karantino ir ekstremalios situacijos apribotos įmonių veiklos, kai dėl optimizuotų procesų darbuotojai nedirba arba buvo atleisti.
Registraciją skatino ir teikiama valstybės pagalba, tai yra darbo neturintiems asmenims mokamos darbo paieškos išmokos.
