Vidurvasarį augo visi darbo rinkos rodikliai – ir darbo pasiūla, ir paklausa, taip pat – registruotas nedarbas. Liepą šalies darbdaviai įregistravo 35,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo jėgos poreikis, palyginti su birželiu, per mėnesį augo 29,5 proc., ir 7,2 proc., palyginti su 2019 m. liepa.

Labiausiai darbuotojų trūko paslaugų sektoriuje, kurio įmonėse – laisvų darbo vietų pasiūlyta 65,6 proc. daugiau nei birželį, 19 proc. – pramonėje ir 12,2 proc. – statybos sektoriuje. Žemės ūkyje darbo jėgos paklausa, palyginti su birželiu, mažėjo.

Įsidarbinimo galimybės didėjo reklamos ir rinkodaros specialistams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, sandėliavimo tarnybos tarnautojams, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, buhalteriams, ikimokyklinio ugdymo mokytojams, jaunesniesiems socialiniams darbuotojams, paštininkams ir giminiškų profesijų tarnautojams ir statybos vadovams.

Darbdaviai ieškojo darbininkų izoliuotojų, statybininkų montuotojų, paštininkų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų poreikis. Mažėjo pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, statybininkų, pardavėjų, nekvalifikuotų darbininkų paklausa.

Iš darbo rinkos iškrito 12,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 12,9 tūkst. daugiau nei liepos 1 d. ir 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus. Registruotas nedarbas siekė 12,8 proc. – toks buvo fiksuotas 2012 m. pradžioje.

Liepą kreipėsi 32,6 tūkst. naujų klientų – 16,5 proc. daugiau nei birželį. Tai didžiausias šiais metais į Užimtumo tarnybą besikreipusių asmenų skaičius per mėnesį. Kas trečias (33,1 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo – jaunesnis kaip 30 m. amžiaus, 50+ asmenys sudaro 28,8 proc. Kas trečias (33 proc.) įregistruotas darbo ieškantis asmuo gyveno kaime.

„Darbo jėgos pasiūlos augimą sąlygojo kelios priežastys. Karantino ir ekstremalios situacijos metu darbuotojams buvo skelbtos prastovos, įmonės optimizavo veiklos procesus ir kai kurios nebetęsia veiklos, todėl darbuotojus atleido iš darbo“, – aiškino Užimtumo tarnybos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. – Kreiptis į mus kai kuriuos žmones skatino ir valstybės pagalba – nuo birželio 12 d. pradėtos skirti darbo paieškos išmokos ir dėl šios priežasties neskubama vasarą ieškoti darbo. Registruojasi anksčiau bedarbiais nesiregistravę asmenys, tai yra iki šiol darbo rinkoje neaktyvūs – visai neturintys darbo patirties arba daugiau kaip dvejus metus nedirbę“.

Šiemet absolventų didesnė registracijos tendencija išlieka, tačiau šią liepą absolventų registravosi 2,3 karto mažiau nei 2019 m.

Užimtumas suteiktas 30,9 tūkst. asmenų

Užimtumo tarnybai tarpininkaujant per mėnesį įsidarbino 18,2 tūkst. asmenų – tai 31,9 proc. daugiau nei 2019 m. liepą. Palyginti su šių metų birželiu, įdarbinimas mažėjo 3,6 proc. Pagal sektorius įsidarbinimo tendencijos mažai kito – 65,8 proc. asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje, 19,8 proc. – pramonėje, 9,4 proc. – statybose, 5,0 proc. – žemės ūkyje.

2,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – tai 34,1 proc. daugiau nei birželį ir 31,0 proc. daugiau nei 2019 m. liepą. Įvairiose darbo rinkos priemonėse liepos pabaigoje dalyvavo 19,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Liepą aktyvesni buvo norintys dirbti savarankiškai – įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn., veiklą pradėjo 10,5 tūkst. asmenų – 1,8 proc. daugiau nei birželį ir 26,5 proc. daugiau nei 2019 m. liepą.