Kaip rodo tyrimas, įprastai savaitgalio išvyka atsieina 98 eurus, ilgojo savaitgalio išvyka – 173 eurus, o kasmetinės atostogos – 228 eurus. Didžiausia išlaidų dalis tenka apgyvendinimui, maitinimui bei transportui.
„Vidutinių vieno keliautojo išlaidų dydžiui didžiausią įtaką daro šeimos dydis ir sudėtis. Jaunos šeimos, turinčios vaikų, vidutiniškai išleidžia šiek tiek mažiau. Tuo tarpu į išlaidesnių keliautojų kategoriją patenka vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai, taip pat mažesni namų ūkiai – asmenys gyvenantys po vieną arba dviese“, – teigia agentūra.
Tyrimo duomenimis, atostogų metu labiau išlaidauja 18–25 ir 46–74 amžiaus asmenys. Apie 30 proc. jų teigia, kad kelionės metu vienam asmeniui tenka daugiau nei 150 eurų. Tuo tarpu didžiausia dalis 26–35 metų asmenų (apie 40 proc.) kelionių metu vidutiniškai išleidžia nuo 51 iki 100 eurų.
Daugiau išleidžia ir aukštąjį išsilavinimą turintys turistai. Kelionėms Lietuvoje daugiau nei 150 eurų skiria 29 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ir tik 20 proc. pradinį ar profesinį išsilavinimą įgijusių šalies gyventojų.
Nurodoma, kad daugiausia turistų keliaudami apsistoja nuomotame privačių asmenų būste (37 proc.), viešbutyje (33 proc.) ir svečių ar poilsio namuose (32 proc.).
„Pastebima, kad, palyginti su 2018 metais, apsistojančių šiose apgyvendinimo įstaigose dalis gerokai išaugo, o neatlygintina nakvynė pas artimuosius liko tokia pati (30 proc.). Manoma, kad tokio pokyčio priežastys gali būti susijusios ne tik su geresne finansine turistų padėtimi, bet ir su siekiu kokybiškiau pailsėti bei turėti daugiau privatumo“, – teigia agentūra.
Per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje ilgąsias atostogas leido septyni iš dešimties respondentų – didžioji dauguma (67 proc.) bent kartą per pastaruosius metus keliavo Lietuvoje su nakvyne.
Duomenys rodo, kad 82 proc. asmenų, nekeliavusių su nakvyne, mažiausiai vieną kartą leidosi į vienos dienos išvyką Lietuvoje.
