Statistikos departamentui penktadienį paskelbus, kad per metus nedarbo lygis išaugo 2,4 proc. punkto, „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad toks augimas rodo, kad darbo rinka nuo koronaviruso krizės nukentėjo pakankamai mažai.

„Pagrindinis rodiklis, kuris šių metų antrą ketvirtį labiausiai nustebino, buvo darbo rinka, nes šiuo metu Lietuvos darbo rinka koreguojasi visiškai kitaip negu per pasaulio finansų krizę.

Aš visiškai sutinku, kad tas faktas, jog per metus tik 2 proc. punkto išaugo nedarbas, reiškia, kad darbo rinka nuo šios krizės nukentėjo pakankamai mažai“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, viena iš nežymiai kylančio nedarbo lygio augimo priežasčių yra įmonių pasiryžimas kvalifikuotas darbo vietas finansuoti savo sąskaita.

„Prieš koronaviruso krizę turėjome ne tokį didelį nedarbo lygį, bet turėjome milžinišką ilgalaikį nedarbą, nes praktiškai trečdalis visų bedarbių Lietuvoje buvo ilgalaikiai.

Įmonės puikiai supranta, kad, nepaisant to, kad šiuo metu yra krizė, bet kvalifikuotų darbuotojų nėra, ir kai prasidės ekonomikos atsigavimas, surasti darbuotojų bus labai sunku. Todėl įmonės šiuo metu finansuoja tas esmines darbo vietas savo sąskaita, t. y. realiai degina savo kapitalą tam, kad išlaikytų darbuotojus“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, įmonių finansai kol kas leidžia tai daryti. „Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ne finansų bendrovių nepaskirstytas pelnas sudarė apie 21 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad įmonės, tikėtina, atleido patį nekvalifikuočiausią personalą, bet kvalifikuotus specialistus iš esmės finansuoja savo sąskaita“, – sakė A. Izgorodinas.

Ekonomistas sutiko, kad šiai situacijai įtakos turėjo ir Vyriausybės taikytos ekonomikos skatinimo priemonės, kurios buvo orientuotos į darbo vietų subsidijavimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bendra ekonominė situacija neleido nedarbo lygiui smarkiai išaugti. „(...)

Žiūrint į makroekonominius rodiklius, krizė Lietuvoje truko pusantro mėnesio, nes gegužę ir birželį mes jau turėjome pakankamai nemažą vidaus paklausos atsigavimą, birželį pramonės gamyba pradėjo augti. Tas faktas, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas nukrito tik 4 proc., irgi prisidėjo prie to, kad darbo rinka nespėjo susitraukti“, – nurodė ekonomistas.

Statistikos departamentas penktadienį paskelbė, kad nedarbo lygis antrąjį ketvirtį sudarė 8,5 proc. ir, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc. punkto, palyginti su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu, – 2,4 proc. punkto.