Skaičiuojama, kad per 7 metus asmuo galimai išdalijo paskolų už beveik milijoną eurų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje veikęs nelegalus paskolų teikėjas dirbo išvien su nekilnojamojo turto agentūromis, kurios ir parūpindavo jam klientų. Skolintojas su savo klientais sudarydavo rašytines bei notariškai patvirtintas paskolos sutartis, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, tačiau klientai būdavo įspėjami, kad sutartyje bus įrašyta didesnė suma, nei jie ketina skolintis, perviršis esą bus skolintojo atlygis už paslaugą.
Pareigūnai išsiaiškino, kad skolintojas tardavosi su pinigų gavėju dėl mėnesinių palūkanų mokėjimo, kurių dydis svyravo nuo 1 iki 4 procentų ir priklausė nuo įkeičiamo turto vertės: kuo mažesnė turto vertė – tuo didesnis palūkanų procento dydis. Palūkanos būdavo iškart paskaičiuojamos už kelis mėnesius į priekį. Siekdamas neįkliūti teisėsaugai, paskolas teikęs asmuo reikalavo visus mokėjimus vykdyti tik grynaisiais pinigais, perduodant juos tiesiogiai ar naudojantis autobusų siuntomis.
Skolinimo sutartys būdavo sudaromos kelių mėnesių laikotarpiui. Pasibaigus terminui, jei visa sutartyje nurodyta pinigų suma dar būdavo neatiduota, klientai ir toliau turėdavo mokėti palūkanas iki tol, kol ras pinigų grąžinti paskolą, kitaip būdavo grasinama kreiptis į antstolius bei areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Būdavo atvejų, kai paskolos atidavimas užsitęsdavo iki kelerių metų, o mokamų palūkanų suma viršydavo net gautos paskolos sumą.
Įtariama, kad šitaip veikdamas nelegalus paskolų teikėjas sudarė ne mažiau 60 rašytinių ir notariškai patvirtintų paskolų sutarčių su nekilnojamojo turto įkeitimu. Skaičiuojama, kad fiziniams ir juridiniams asmenims galėjo būti paskolinta per 934 tūkst. eurų. Tyrėjai įtaria, kad paskolas teikusio asmens gauto atlygio ir jam sumokėtų palūkanų suma, kuri nebuvo deklaruota, siekia beveik 105 tūkst. eurų. Taigi į valstybės biudžetą galimai nesumokėta apie 15 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Prokurorė, surašiusi kaltinamąjį aktą, bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Už ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos vykdymą neturint tam licencijos (leidimo) griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.
