Tačiau už daržovėmis nukrauto prekystalio sėdinti prekeivė tuoj patikina, kad šiandien žmonių, palyginti, dar nedaug, ir, akims užkliuvus už pažįstamo veido minioje, suskumba jį pasitikti žodžiais „Labas, jaunuoli. Va, čia mūsų mylimiausias pirkėjas“.
Būtent nuolatiniai pirkėjai ir leidžia turgaus prekeiviams jaustis ramiau: dėl koronaviruso pandemijos šią vasarą turgus prarado vienus geriausių pirkėjų – rusus ir baltarusius, tačiau pardavėjai situacijos nedramatizuoja. Be to, akivaizdu, kad ir pačioje turgavietėje aistrų netrūksta.
Trūksta rusų ir baltarusių
„Kai turėjau braškių, į žmogų net akių nepakėliau. Mes auginame savo braškes, o kiekvienas, atėjęs į turgų, nori nusipirkti naminių uogų. Pavyzdžiui, mano vaikai uogas skina iš ryto, nes kiekvienas pirkėjas nori šviežios produkcijos.
Prie manęs priėjęs žmogus kažkada klausė: „Atrodo, kad aš pas jus pirkau tas braškes? Aš jam atsakau: „Aš net nebuvau pakėlusi galvos, aš jūsų neprisimenu…“, – juokėsi prekeivė.
Populiariosios jos prekės – žemuogės, žirniai. Pusė litro žemuogių kainuoja 7–8 eurus, pusė kilogramo žirnių – 3 eurai.
„Rusų nėra, baltarusių nėra – jie labai gerai pirkdavo. Agrastus labai rusai mėgdavo, todėl jais prekiauti šiemet sunkiau. Jie – labai geri pirkėjai.
Šiemet daugiausia pirkėjų – iš Vilniaus. Palangiškiai irgi perka, bet palangiškių yra dvi kategorijos: tie, kurie eina ir perka, ir tie, kurie ateina tik kainas patikrinti“, – juokavo moteris.
Anot jos, šiemet yra mažai medaus, tad tikėtina, kad jo kainos kils – dabar pusė litro kainuoja 5 eurus, prognozuojama, kad kaina kils bent iki 6 eurų.
„Aš visada vežuosi tiek produktų, kad iki pietų parduočiau. Tada grįžtu namo pailsėti, atsivežu dar produktų, ir tada jau dirbu iki vakaro. Kai toks oras – debesuota, apsiniaukę, žmonių turguje būna dar daugiau, tik galbūt tada į pačią Palangą mažiau žmonių atvažiuoja“, – svarstė prisistatyti nepanorusi prekeivė.
Piktina nesąžininga prekyba
Jau daugybę metų Palangos turguje prekiaujanti Genutė patikino, jog dėl to, kad nebeatvyksta rusų, parduodama kur kas mažiau.
Vasaros sezono metu ji daugiausia parduoda uogų, o rudenį prekiaus bulvėmis, raugintais pomidorais, agurkais: „Dabar žmonės vis labiau renkasi raugintus, džiovintus produktus.“
„Atvyksta latvių, estų, nors jie ir neatsveria rusų. Daug ir vienadienių atvyksta – tiek lietuvių, tiek latvių ir estų. Tačiau situacijos nedramatizuojame: yra buvę tokių vasarų ir praeityje. Mes sakome, kad viskas yra normaliai: savo klientus turime, kažin kiek (pelno) nėra, bet galą su galu suduriame – ir viskas gerai“, – kalbėjo prekeivė.
Daug daugiau pykčio sukelia nesąžiningi prekeiviai, prekiaujantys toje pačioje turgavietėje. Kaip pasakojo moteris – nusiperkantys lenkiškos produkcijos ir ją pardavinėjantys kaip savą.
„Aš net nufilmavusi esu, kaip ji perka tas pačias lenkiškas braškes, kaip ir mes. Tačiau priekyje pasistato užrašą, kad iš jos ūkio, kad lietuviškos. Turgaus direktorius liepė užsirašyti, kad braškės yra lenkiškos – tai vieną dieną užsirašė, kitą dieną vėl „lietuviškos“. Ir visi perka, nes atskirti – neįmanoma. Pardavinėja šiek tiek brangiau, po 4 eurus, ir žmonės, kaip „lietuviškas“, jas gausiai perka.
Specialistai ir mūsų „triusikus“ patikrina, o ūkininkų netikrina iš viso. Specialistai turėtų nuvažiuoti į jų namus ir patikrinti, kur tie šiltnamiai, kur pomidorai – nėra, jie net šiltnamių neturi. Patikėkit.
Ji pasideda po truputį daržovių, truputį uogų, ir atrodo, kad viskas yra užauginta jos – susidaro vaizdas, kad žmogus tikrai tiek teturi. Kai aš prekiauju lenkiškais produktais, pirkėjui pasakau, kad va, štai čia yra lenkiška braškė. Tai pirkėjai nueis pas kitus ir nusipirks tą patį produktą, nes užrašyta, kad lietuviška. Argi taip galima?“ – pykčio neslėpė prekeivė.
Perka kelios kartos
Dešimt metų toje pačioje Palangos turgaus vietoje savo ūkio produkciją parduodanti Audronė pasakojo, kad jau dvi savaites neturi braškių – paskutines pardavėjo po 6 eurus: „Pas mane – aukštos kainos, bet kokybiška produkcija“.
„Braškės yra auginamos senoviniu būdu, mulčiuojamos šiaudais. Norime pereiti prie gamtinės žemdirbystės. Lietuviai nesibaido sumokėti daugiau už lietuviškas uogas – jie nori, kad būtų kokybiška.
Viską auginame patys, tik dar labiau norime išplėsti uogų ūkį, nes nėra ką samdyti, kas ravėtų, – užsiimame tik šeima“, – kalbėjo prekeivė.
Populiariausios jos prekės – juodieji desertiniai serbentai, braškės, šilauogės ir avietės. Audronė pasakojo, kad, nepaisant sumažėjusių užsieniečių srautų, prekyba išliko gera.
„Mūsų produktų įsigyti atvykdavo tokių šeimų iš Rusijos, kur ir seneliai, ir tėvai, ir vaikai pirko – net kelios kartos. Būdavo malonu, kai atskrenda, ir sako: „Mes tik nusileidome penktą valandą, ir jau aštuntą valandą atėjome tiesiai pas jus, svarstėme, ar dar jus rasime“.
Aš toje pačioje turgaus vietoje stoviu jau dešimt metų, mokesčius už vietą mokame žiemą-vasarą, nors ir neprekiaujame – tačiau mane jau atpažįsta, žino, kad aš niekada neturiu jokių įvežtinių produktų“, – pasakojo klaipėdiškė.
Kadangi ūkininkė vykdavo į Vilniuje vykusias muges, ją atpažįsta ir vilniečiai, vasarą atvykstantys į Palangos turgų.
Pas Audronę pusę kilogramo aviečių galima įsigyti už 3,5 euro, desertinės rūšies serbentų kilogramas – 7 eurai, kitų rūšių serbentai parduodami pigiau. Šilauogės – taip pat 7 eurai.
