Vis dėlto, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, gegužės mėnesį, o ypač birželį, matyti tam tikras atsigavimas. Tačiau, lyginant su metų pradžios laikotarpiu, iki tokio aktyvumo, koks buvo ikikarantininiu laikotarpiu, dar toli.
Nepaisant sąstingio rinkoje, būsto kainos vis tiek kilo. Metinis augimas – šių metų gegužę lyginant su pernai metų geguže – siekė 5 proc.
Tuo metu nuomos kainos apie 10-15 proc. smuko.
Tačiau šiek tiek didėjantis būsto paskolų srautas rodo pamažu grįžtantį pirkėjų susidomėjimą nekilnojamuoju turtu.
Finansų sektoriuje antrąjį ketvirtį ir toliau didėjo būsto paskolų portfelis – fiksuotas beveik 9 proc. augimas.
„Tai iš dalies kompensavo verslo (–9,2 proc.) ir vartojimo bei kitų paskolų (–1,1 proc.) portfelių nuosmukius. Tad bendras privačiojo sektoriaus paskolų portfelis susitraukė beveik 1 proc. – iki maždaug 20 mlrd. eurų“, – skaičiavo V.Vasiliauskas.
Vis dėlto būsto kreditų srautas sumažėjęs: jei iki karantino per savaitę būdavo išduodama 490 paskolų, tai dabar – 390. Beje, paskolos vartojimui taip pat traukėsi, tik kur kas stipriau. Jei iki karantino jų per savaitę būdavo išdalijama vidutiniškai apie 10,5 tūkst., tai po karantino – 40 proc. mažiau. O tai – 6,5 tūkst. paskolų per savaitę.
Komercinio nekilnojamojo turto rinka, pastaraisiais metais itin sparčiai besiplėtojusi Vilniuje ir Kaune, kol kas nerodo ženklų, kad būtų stabdomi įsibėgėję biurų projektai.
Jei komercinio nekilnojamojo turto pasiūla ir toliau reikšmingai didės, o ekonomika sparčiai neatsigaus, kyla rizika, kad sostinėje gerokai padidės biurų neužimtumas, todėl ateityje galimas nuomos kainų ir nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas.
