Nuo rugpjūčio 1-osios keičiasi Darbo kodeksas: ką būtina žinoti darbuotojams ir darbdaviams

Naujieji DK pakeitimai kelia daug klausimų, ar nėščios darbuotojos vis dar turės apsaugą nuo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva. „Vienareikšmiškai – taip. Tokia garantija išlieka“, – ramina Advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.

Nuo rugpjūčio 1 d. DK bus numatyta galimybė atleisti nėščią darbuotoją, bet tik vienu atveju – jei teismas ar darbdavio organas priims sprendimą dėl darbdavio pabaigos.

„Tai reiškia, kad nėščia darbuotoja galės būti atleista iš darbo, jei, pavyzdžiui, dėl bankroto ar likvidavimo nelieka paties darbdavio kaip juridinio asmens. Jokių kitų naujų pagrindų atleisti nėščią darbuotoją DK neatsirado, todėl jokiais kitais pagrindais savo iniciatyva darbdavys nėščios darbuotojos atleisti negali“, – komentuoja advokatė.

Taip pat DK bus numatyta nėščios darbuotojos įspėjimo galimybė jos nėštumo metu, jei ji bus atleidžiama dėl darbdavio pabaigos, ir įspėjimo terminas. Darbdavys apie numatomą nėščios darbuotojos atleidimą turės įspėti darbuotoją prieš tris mėnesius, o, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – prieš šešias savaites.

„Šis DK pakeitimas nėra revoliucinis. Jis tiesiog išsprendžia iki šiol egzistavusią reglamentavimo spragą, kaip nutraukti darbo sutartį, jei darbdavys bankrutuoja ar likviduojamas, o darbuotoja nėščia, ir šalys negali susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu“, – sako J.Judickienė.

Iki pakeitimo buvo draudžiama nutraukti darbo sutartį ir su darbuotojais, auginančiais vaikus iki 3 metų, bet kuriuo DK 57 str. 1 d. punkto pagrindu. Po pakeitimo tai bus galima, jei darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju, ar kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Nuo rugpjūčio 1 d. darbuotojai galės lengviau gauti atostogas ar pradėti dirbti nuotoliniu būdu pablogėjus sveikatos būklei.

Be anksčiau galiojusių pagrindų nustatyti nuotolinį darbą bent 1/5 dalį darbo laiko normos numatyta ir dar vienu nauju pagrindu – kai darbuotojas pateikia prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.

„Taip pat darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas. Darbuotojams, pateikusiems prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę, darbdavys privalės suteikti atostogas net jei darbuotojui tuo metu atostogos nenumatytos atostogų grafike“, – aiškina J.Judickienė.

Tačiau įsigalioja pakeitimai, kad naktį budinčių darbuotojų, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis, bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jie dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) galės viršyti aštuonias darbo valandas.

Nuo rugpjūčio 1 d. darbo sutartyje darbo užmokestis nustatomas arba kaip mėnesio alga, arba kaip valandinis užmokestis.

Imamos mokėti ir kompensacijos už darbą lauko sąlygomis. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.

Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

„Ligi šiol kilnojamojo pobūdžio darbas buvo aiškinamas plečiamai ir darbui lauko sąlygomis, už kurį buvo galima skirti kompensaciją“, – sako J.Judickienė.

Taip pat nuo rugpjūčio 1 d. bus įrašyta papildoma nuostata dėl netesybų apskaičiavimo, kai darbdavio uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju ne dėl šio kaltės laikotarpis yra trumpesnis nei 1 mėnuo. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

„Tokios nuostatos nustatymas leidžia teisingiau mokėti netesybas ir, jei uždelsimas truko trumpiau nei 1 mėnesį, nereikia mokėti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybų“, – aiškina advokatė.

J.Judickienė atkreipia dėmesį, kad nuo rugpjūčio 1 d., kai į pareigas turi būti rengiamas konkursas, kol toks konkursas įvyks, į pareigas gali būti priimtas darbuotojas pagal terminuotą darbo sutartį, kuri gali būti ne ilgesniam teriminui kaip 1 metai.

Taip pat DK numatyta palengvinimų ir mažoms įmonėms – jeigu darbdavys turi iki dešimt darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį. „Papildymas suteikia teisę pagal pameistrystės sutartį bent vieną darbuotoją įdarbinti ir mažoms įmonėms“, – aiškina advokatė.

Nuo rugpjūčio 1 d. bus sudaroma galimybė sudaryti projektinio darbo sutartį nebe 2 metams, bet ilgesniam terminui, kuris gali būti siejamas su projekto trukme, bet ne daugiau kaip penkeriems metams.

Dar darbuotojui bus paprasčiau nutraukti terminuotą darbo sutartį. „Anksčiau galiojusioje normos redakcijoje darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių buvo galima nutraukti terminuotą darbo sutartį, kuri sudaryta ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui. Tokio apribojimo darbuotojui nutraukti darbo sutartį, kai darbo sutarties terminas yra trumpesnis, nebeliko“, – sako J.Judickienė.

Nuo rugpjūčio 1 d. laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik DK kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

„Ligi šiol norma buvo, kad į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą įrašoma pagal Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir kriterijus“, – aiškina advokatė.

DK papildytas ir dar vienu punktu dėl narystės darbo taryboje pasibaigimo. Ji pasibaigia tuo atveju, kai darbuotojas, kuris buvo darbo tarybos narys, tampa darbdaviu ar darbdavio atstovu. Pagal DK darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.