Pirmieji 100 tūkst. Lietuvos gyventojų iki rugpjūčio pradžios gaus visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ laišką apie galimybę pasirinkti elektros tiekėją. Iki gruodžio 10 dienos jo nepasirinkus, elektra dar 6 mėnesius bus tiekiama, tačiau 25 proc. brangiau, o vėliau tiekimas gali būti atjungtas.

Tačiau bet kuris vartotojas, nesvarbu, kiek elektros energijos sunaudoja, jau dabar gali rinktis nepriklausomą tiekėją ir sudaryti su juo sutartį.

Energetikos ministerija ir Energijos skirstymo operatorius (ESO) lrytas.lt paaiškino viską, ką reikia žinoti apie elektros energijos rinkos liberalizavimą, tiekėjų pasirinkimą ir visus programos etapus.

Monopolio naikinimas

Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“, o elektros energijos kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Naujoji reforma – monopolinių sąlygų energetikos rinkoje panaikinimas, taip pat – Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai. Estija šį žingsnį atliko 2013 metais, Latvija – 2015 metais. Verslo klientai Lietuvoje elektros energijos tiekėją renkasi jau nuo 2007 metų.

Palyginimui Energetikos ministerija primena „Lietuvos telekomo“ monopolio naikinimą – telekomunikacijų sektoriuje atsiradus konkurencijai išaugo paslaugų kokybė, jos atpigo.

„Be to, konkurencinga elektros tiekimo rinka pasiūlys ir aibę kitų naudingų sprendimų Lietuvos gyventojams: naujas paslaugas, įvairesnius paslaugų planus (pavyzdžiui, elektros pardavimą kartu su kitomis, ryšio paslaugomis ir pan.), palankesnius tarifus įvairiu paros metu, išmaniuosius sprendimus ir kita“, – lrytas.lt paaiškino Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Reformos etapai

Lietuvoje energetikos rinkoje monopolio panaikinimas vyks trimis etapais: šiemet į pirmąjį etapą pateks tik tie gyventojai, kurie sunaudoja daugiausiai elektros – 5000 kWh ir daugiau per metus (apie elektros sunaudojimą sužinoti galima prisijungus prie ESO paskyros).

Šie asmenys iki rugpjūčio 1 dienos gaus „Ignitis“ laišką apie galimybę pasirinkti įmonę, kuri jiems tieks elektrą. Šiuo metu dėl vartotojų pasirinkimo konkuruoja įmonės „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“ ir „Inregnum“ (plačiau apie juos – kitame straipsnyje), ateityje tiekėjų gali atsirasti ir daugiau.

Nuo rugsėjo pradžios, vartotojui nepareiškus nesutikimo, ESO perduos gyventojo kontaktinius ir 12 mėn. elektros suvartojimo duomenis šioms įmonėms, o jos pradės teikti savo pasiūlymus klientams – kiekvienas iš tiekėjų sąlygas klientui pateiks įvertinęs jo elektros vartojimo įpročius.

Jeigu gyventojas iki gruodžio 10 dienos nepasirinks tiekėjo, elektros energijos tiekimas dar 6 mėnesius nenutrūks – jį užtikrins ESO. Tačiau elektra bus 25 proc. brangesnė nei vidutinė mėnesio kaina „NordPool“ elektros biržoje.

„Didesnė garantinio tiekimo kaina yra nustatyta tam, kad žmonės būtų motyvuoti rinktis elektros energijos tiekėjus, nes tik esant aktyviai paklausai ir pasiūlai galima užtikrinti sėkmingą rinkos veikimą“, – sakė Energetikos ministro patarėja.

Vis dėlto, po šio pusės metų laikotarpio nepasirinkus tiekėjo, ESO turės teisę tiekimą nutraukti.

Šis garantinis tiekimas bus taikomas ir tuo atveju, jei dėl kažkokių priežasčių kliento pasirinkta įmonė nutrauktų veiklą arba kliento netenkintų jos teikiamos sąlygos. Tuomet garantinis tiekimas būtų vykdomas iki naujo nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo.

Svarbu tai, kad jeigu po kurio laiko kitas tiekėjas pasiūlys geresnes sąlygas, jį nesunkiai bus galima pakeisti. Sutarties nutraukimo sąlygos bus aptariamos su tiekėju pasirašomoje sutartyje.

Paslauga atpigs

Kitais metais įvyks antrasis etapas. Tada tiekėją pasirinkti turės gyventojai, sunaudojantys 1000—5000 kWh per metus.

Žingsnių seka bus tokia pati: iki 2021 metų rugpjūčio 1 dienos šie vartotojai gaus pranešimą iš „Ignitis“, iki 2021 metų rugpjūčio 31 dienos reikės apsispręsti, ar suteikti savo duomenimis tiekėjams, o iki 2021 metų gruodžio 10 dienos reikės pasirinkti tiekėją.

2022 metais, arba trečiuoju etapu, šiuos žingsnius įvykdyti turės gyventojai, sunaudojantys iki 1000 kWh per metus.

Tačiau bet kuris elektros energijos vartotojas, nesvarbu, į kurį etapą patenka, jau dabar gali rinktis nepriklausomą tiekėją ir sudaryti su juo sutartį.

„Šiandien visą gyventojų mokamą kainą už elektros energiją nustato valstybė. Pradėjus konkuruoti tiekėjams, elektros energijos kaina priklausys nuo kelių veiksnių: maždaug pusę kainos ir toliau reguliuos valstybė (tų paslaugų, kurias ir toliau užtikrins ji), kitą pusę – elektros tiekėjų konkurencija ir elektros kaina biržoje.

Valstybė toliau reguliuos tik kai kurias kainos dedamąsias: už elektros energijos perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas“, – paaiškino ESO.

Kiekvienas daugiabučio butas arba kiekvienas savininkas, gali rinktis tą tiekėją, kuris jam atrodo tinkamiausias. Daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinių apšvietimui tiekėją rinks bendrijos arba namus aptarnaujančios įmonės. Visos bendrijos pateks į trečiąjį programos etapą.

Keičiant elektros energijos tiekėją, skaitiklis liks tas pats, nes jis priklauso operatoriui – ESO. Nei elektros linijų, nei kitos infrastruktūros dėl šio proceso keisti nereikės – nepaisant to, iš kokio tiekėjo bus perkama elektros energija, ji tekės tomis pačiomis linijomis.

„Elektros energija – atskira prekė, o ESO valdomi kabeliai – „kanalas“, kuriuo ta prekė pasiekia vartotoją. Juo – tuo pačiu – vartotojus pasieks iš bet kurio tiekėjo perkama elektros energija“, – aiškino ESO.

Kilmės garantija

Ar vartotojai žinos, kaip ir kur pagaminta jų naudojama elektra?

„Didžioji dalis elektros energijos prekiaujama biržoje, kurioje prekyba anoniminė, todėl gamintojai nežino, kam parduoda, o tiekėjai nežino, iš kokio šaltinio perka elektros energiją.

Tiekėjai savo klientams gali pasiūlyti arba įprastinę sutartį, kurioje klientas nežinos energijos kilmės šaltinio, arba specifinį „žaliąjį“ pasiūlymą, kuriame bus užtikrinama, kad tiekiama energija (ar jos dalis) pagaminta naudojant atsinaujinančius išteklius“, – teigė ESO.

Energetikos ministerija teigė, kad Lietuvos rinkoje tiekėjai negalės pirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės.

„Lietuva yra priėmusi įstatymą ir visus reikalingus teisės aktus, kurie numato, kad į mūsų elektros rinką negali patekti elektros energija, pagaminta tose šalyse, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Taigi, Lietuvos rinkoje tiekėjai negalės pirkti elektros iš Astravo“, – patikino A.Vernickaitė.

Visas naujienas apie elektros energijos pasirinkimą ir programos etapus galima rasti čia.