„Praėjusiais metais vienos įmonės vakarėlyje laimėjau „Dinner in the Sky“ kuponą dviems Vilniuje. Ši paslauga teikiama šiltuoju metu, esant tinkamoms oro sąlygoms.
Kadangi kuponas galiojo iki šių metų liepos mėnesio pabaigos, buvau rami. Anksčiau panaudoti kupono negalėjau dėl karantino.
Birželio pradžioje pradėjau ieškoti paslaugos teikėjų kontaktų. Iškart sukėlė įtarimą tai, kad kontaktai internete nėra aiškiai nurodomi.
Skambinau į įmonę, kurios šventėje laimėjau kuponą. Vadovė tik supratingai ir liūdnai patvirtino, kad jiems buvo labai sudėtinga bendrauti perkant kuponus: „Dinner in the Sky“ atstovai visą laiką bendravo tik elektroniniu paštu“, – nuoskauda dalinosi į portalą lrytas.lt paskambinusi Kotryna.
Moteris bandė ieškoti kontaktų ir susisiekti su pietus danguje siūlančia įmone, tačiau nesėkmingai: į elektroninius laiškus niekas neatsako, o estiškais numeriais neatsiliepia.
Nepaisanto to, įmonės sistemoje šiuo metu pirkti kuponus galima.
Spalvinga biografija
Nuo 2012 m. kiekvieną vasarą šią pramogą Lietuvoje organizavo estų verslininkas Risto Meigasas, tik jo įmonių pavadinimai vis keisdavosi. Šis veikėjas prasiskolinęs iki ausų ir mėto pėdas, slapstydamasis nuo kreditorių.
„Dinner in the Sky“ organizuodavo priešpiečius, pietus ir vakarienes 50 metrų aukštyje. Tam būdavo įrengtas specialus stalas – platforma, prie kurio susėdę 22 klientai 120 tonų sveriančiu kranu būdavo iškeliami virš senamiesčio stogų. Svečiams tokia pramoga dviems asmenims kainuodavo nuo 58 iki 198 eurų.
Šiai pramogai reklama buvo daroma naudojantis pramogų pasaulio žvaigždėmis ir sostinės valdžios atstovais.
Pasak „Kauno dienos“, R.Meigasas taip susidraugavo su savivaldybės veikėjais, kad 2014 m. šie leido statyti kraną net prie Vilniaus arkikatedros. Žmonės negalėjo atsistebėti, kaip šalia bažnyčios atvirai reklamuojamas alkoholis, bet nė vienas pareigūnas nedrįso pareikalauti laikytis įstatymų.
Estų verslininkas gali pasigirti spalvinga biografija. Pasak Estijos tinklapio scorestorybook.ee, jis savo verslą pradėjo 2002-aisiais, būdamas 19 metų. Tai buvo audringo ekonomikos augimo metai, kai niekas nevengė rizikos, ir daugeliui pasisekė. Tačiau jau nuo 2002 iki 2018 m. buvo neįvykdyti atskaitomybės įsipareigojimai, todėl įmonė išbraukta iš komercinio registro.
Per pastaruosius metus R.Meigasas vadovavo net 13 bendrovių. Scorestorybook.ee tinklapis vyrą vadina problemišku verslininku. Tinklapyje taip pat minima, kad „Skyworld Service OU“ įmonėje oficialiai dirba tik penki žmonės. Vidutinė mėnesio apyvarta siekia 7 806 eurus.
Bendrasis pelnas siekia 464 915 eurus, o nepaskirstytas pelnas – 668 155 eurus.
Gaudė patys estai
2019 m. vasario 6 d. estiškasis „Delfi“ portalas, remdamasis Krediidiinfo duomenimis, rašė, kad „Skyworld Service OU“ turėjo 11 pradelstų mokėjimų, kurių bendra suma viršijo 7 tūkst. eurų. Iš vieno kreditorių įmonė dar praėjusių metų rugsėjį buvo užsakiusi įrangos pervežimą į Austriją, bet už šią paslaugą neatsiskaitė. Kreditoriui pareiškus pretenziją, skolininkas išmokėjo pusę sumos, o likusią žadėjo pervesti lapkričio pabaigoje.
Įmonė pažado neįvykdė ir, kreditoriaus vertinimu, tiesiog vengė kontaktuoti. Tuomet šis kreipėsi į teismą, siekdamas išieškoti 4 tūkst. eurų.
„Rus.delfi.ee“ duomenimis, „Skyworld Service OU“ bendrasavininkas ir valdybos narys R.Meigasas esą pranešė, kad bendrovė nemoki ir netrukus bus kreipiamasi dėl jos bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau tuo pat metu internetiniame tinklalapyje buvo aktyviai rezervuojami bilietai į „Dinner in the Sky“ renginius.
Įmonės išnaudotos, o pinigai nesumokėti
Įmonė „Laisvalaikio dovanos“ dešimt sezonų bendradarbiavo su įmone „Dinner in the Sky“ ir teikė jų paslaugas Vilniuje. Įmonės direktorė Ieva Verdingovė teigė, kad bendradarbiavimas nutrūko prieš kelerius metus. Priežasčių įvardinti vadovė negali. Dažniausiai bendravo su šių teikiamų paslaugų įmonės vadovu – R.Meigasu.
„Bendradarbiaujant visko būna, tačiau visada rasdavome sprendimus“, – sakė I.Verdingovė.
Nuo R.Meigaso įmonės „Skyworld Service OU“, kuri keletą pastarųjų metų organizavo „dangaus restoranų“ pramogas Estijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, nukentėjo bendrovė „Kauno kranai“. Jau pirmiesiems renginiams kranus esto įmonei nuomoję kauniečiai nuo praėjusių metų rudens neatgauna keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Kauno kranų“ įmonės vadovas Andrius Lukševičius pasakojo, kad su R.Meigasu pradėjo bendradarbiauti prieš 6-7 metus.
„Su krano gamintoju „Liebherr“ derindavome šį projektą, nes buvome įsigiję specialią įrangą, kurią įdiegėme į kraną, kad atitiktume papildomus saugumo reikalavimus. Be papildomos saugumo įrangos kelti žmonių negalėjome.
Mūsų kranas kaip atrakcionas su kėlimo platforma yra užregistruotas „Potencialiame pavojingų įrenginių“ registre. Kranininkai buvo apmokyti kaip atrakcionų operatoriai, todėl turėjome teisę kelti žmones į dangų. Mūsų darbuotojai netgi buvo apmokyti teikti psichologinę pagalbą. Keliant žmones turėjome atrakcionų priežiūros miesto kvalifikaciją“, – situaciją komentavo A.Lukševičius.
„Kauno kranai“ įmonės vadovas sakė, kad su R.Meigasu buvo sutarti turai po Baltijos valstybes bei Suomiją. Kiekvienais metais atsiskaitant už paslaugas būdavo problemų: jie vėluodavo, bet galiausiai atsiskaitydavo.
Prieš kelis metus buvo planuota, kad „Kauno kranų“ kranas teiks paslaugas Vienoje (Austrija). Lietuviai prašymą išpildė, tačiau po turo per Lietuvą, Latviją ir Estiją pradėjo vėluoti atsiskaitymai.
„Mums ėmė skambinti R.Meigaso darbuotojai – estai, kuriems darbdavys nesumokėjo po porą tūkstančių eurų, todėl jie padavė kompaniją į teismą. Mums jis nekėlė telefono, kol galiausiai perpildė kantrybės taurę ir mes kreipėmės į teismą“, – istoriją pasakojo A.Lukševičius.
Žmogus su daug paslapčių
Įmonė „Kauno kranai“ naiviai tikėjosi, kad estas pinigus grąžins: „Skyworld Service OU“ lietuviams buvo skolingi virš 40 tūkst. eurų.
Pradėjus viešinti šias problemas, „Delfi“ estiškame puslapyje paskelbė straipsnį, kad įmonė vengia atsiskaityti su savo darbuotojais. „Kauno kranų“ problemomis susidomėjo spauda, todėl po publikacijų R.Meigasas jiems sumokėjo 10 tūkst. eurų ir skola sumažėjo. Buvo žadėta, kad estas padengs visą skolą, tačiau taip nenutiko.
Po kurio laiko paaiškėjo, kad yra daug kitų įmonių, susijusių su šia situacija. Viena jų prekiavo bilietais, kita nuomavo techniką ir panašiai: buvo suskaičiuota apie 10-15 įmonių. Visos jos neturėjo turto.
„Galvojame dabar kreiptis dėl žalos atlyginimo ir asmeninės atsakomybės. Norėtume kelti bankroto procedūrą, tačiau, mūsų žiniomis, jokio turto jie neturi. Vilniaus miesto savivaldybė turėtų smarkiai pagalvoti, ar nesąžiningai dirbantiems verslininkams galima suteikti teisę rizikuoti žmonių gyvybėmis.
Kas paneigs, kad žmonių saugumą galima aukoti dėl didesnio pelno siekimo. R.Meigasas iki šiol vengia atsiskaityti su buvusiais tiekėjais“, – teigė A.Lukševičius.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Skyworld Entertainment OU“ yra užsienio įmonė, kuri nėra mokesčių mokėtojas Lietuvoje.
„Paslaugas teikiantys užsienio subjektai mokesčius turi mokėti priklausomai nuo įmonės veiklos modelio. Pavyzdžiui, tokiu atveju, kai užsienio mokesčių mokėtojas sudaro maitinimo paslaugų sutartį su Lietuvoje veikiančia įmone, mokesčius gali mokėti ir kiti su įmone susiję, Lietuvoje veikiantys, judriniai ar fiziniai asmenys“, – sakė VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.
Lietuvoje problemos gali neišspręsti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Natalija Jarmulkovič aiškino, kad vartotojas, manantis, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją arba paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Pardavėjas arba paslaugos teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Vartotojas, nesutikdamas su gautu atsakymu arba negavęs atsakymo per nustatytą terminą, turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
Tuo atveju, jei pardavėjas ar paslaugos teikėjas registruotas kitoje ES valstybėje narėje, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos vartotojai nemokamos pagalbos gali kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje.
Siekiant išvengti tokio pobūdžio ginčų, N.Jarmulkovič vartotojams rekomenduoja patikrinti atsiliepimus apie verslininką specialiose atsiliepimų ir skundų svetainėse. Taip pat įsitikinti, kad kupone nurodytas konkretaus paslaugų teikėjo ar pardavėjo pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, ar verslininkas priima saugius mokėjimo būdus.
Taip pat patariama įvertinti, kokia informacija pateikiama kupono sąlygose ar interneto svetainėje nurodytose taisyklėse. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į kupono galiojimo terminą, išankstinės rezervacijos laiką bei kitas kupono panaudojimo sąlygas.
Tuo atveju, kai paslaugų teikėjas parduoda paslaugas, tačiau klientas jų negauna, gyventojui reikėtų kreiptis į VVTAT arba policiją.
