Milijardus eurų susimetę ir be pinigų likę investuotojai iki šiol keikia „OneCoin“ projektą, kurio kūrėja Ruja Ignatova dingo be žinios. Tuo metu rinkos prievaizdai bando atsekti, kurios įmonės jame dalyvavo. Pasirodo, kai kurios veikia ir Lietuvoje.

Tai bus kriptovaliuta, kuria visi atsiskaitinės visame pasaulyje. Ji taps bitkoino žudike. Taip R.Ignatova prieš keletą metų žadėjo Londono Vemblio stadione susirinkusiems smalsuoliams.

Patikėję jos žodžiais žmonės negailėjo investicijų.

BBC duomenimis, „OneCoin“ surinko apie 4 mlrd. JAV dolerių (3,5 mlrd. eurų), nors kai kas spėja, kad ši suma galėjo būti kelis kartus didesnė.

Vargu ar tikslūs skaičiai kada nors paaiškės, nes pati R.Ignatova, greičiausiai pajutusi, kad padai ima svilti, dar 2017-ųjų spalį Bulgarijos sostinėje Sofijoje įsėdo į lėktuvą ir išvyko į Atėnus. Čia jos pėdsakai išnyko.

Nors užsienio finansų rinkos priežiūros institucijos dar ir šiandien atseka ir užkardo su „OneCoin“ veikla susijusias įmones, dalis jų sėkmingai naudojosi Lietuvos banko mokėjimų sistema „Centrolink“, suteikiančia galimybę atlikti SEPA pavedimus.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas yra tvirtinęs, kad prieiga prie šios sistemos įmonėms suteikiama tik po itin kruopščios atrankos.

Tačiau kyla klausimų, kaip prie jos prijungiamos įmonės, kurių pavadinimai nuskambėję tarptautiniuose pinigų plovimo skandaluose, o jų vadovai galimai susiję su vienu didžiausių istorijoje finansinės piramidės projektų.

Netikėtai apribojo veiklą

Šių metų vasario pabaigoje Didžiosios Britanijos rinkų priežiūros tarnyba (FCA) sudrebino britų finansinių technologijų („fintech“) rinką.

FCA išleido sprendimą apriboti vienos didžiausių Jungtinės Karalystės mokėjimų įmonių „ePayments“ veiklą, nurodė jai įšaldyti daugiau kaip 100 milijonų svarų (110 mln. eurų) siekiančias klientų lėšas, užblokuoti mokėjimo korteles, neaptarnauti esamų ir nepriimti naujų klientų.

„FCA patikrinimo metu „ePayments“ pinigų plovimo prevencijos sistemoje aptikus trūkumų, kuriuos reikia skubiai pašalinti, esame priversti įšaldyti klientų sąskaitas“, – tokį pranešimą gavo visi mokėjimų sistemos „ePayments“ klientai.

Nors FCA neatskleidė, kurios konkrečios procedūros neatitinka reguliavimo taisyklių, viešumoje pasigirdo ekspertų komentarai, neva „ePayments“ skirti apribojimai gali būti susiję su aplaidžiu įtartinų transakcijų stebėjimu ir galimu pinigų plovimu.

Vėliau pasirodė informacija, kad įmonė galimai susijusi su „OneCoin“ projektu.

Tokias kalbas paskatino tą patį vasario mėnesį pasirodęs pranešimas apie „ePayments“ vykdomojo direktoriaus Roberto Courtneidge’o atsistatydinimą.

Kaip tuomet skelbė „Financial Times“, R.Courtneidge’as yra buvęs Didžiojoje Britanijoje veikiančios advokatų kontoros „Locke Lord“ darbuotojas, o pastaroji yra siejama su „OneCoin“ projektu ir dingusia jo įkūrėja R.Ignatova.

Vienam „Locke Lord“ teisininkų Markui Scottui yra pareikšti kaltinimai dėl bendradarbiavimo su „OneCoin“ ir pagalbos išplaunant daugiau nei 400 milijonų dolerių (350 mln. eurų) per Didžiosios Britanijos Mergelių Salose veikiančias įmones.

Prieš tapdamas „ePayments“ vadovu R.Courtneidge’as „Locke Lord“ kontoroje prižiūrėjo mokėjimų ir kortelių veiklą.

JAV prokuroras, nagrinėjantis „OneCoin“ bylą, teisme paviešino elektroninį susirašinėjimą tarp „OneCoin“ įkūrėjos R.Ignatovos bei „Locke Lord“ teisininkų M.Scotto ir R.Courtneidge’o, kur stambaus masto sukčiavimu kaltinama moteris prašo advokatų rasti vietą Londone, kad galėtų „pasaugoti“ jos turimą 220 tūkst. svarų (234 tūkst. eurų) sumą grynaisiais.

Pėdsakai – Danijos banke

„Financial Times“ duomenimis, R.Courtneidge’as tuo pat metu buvo ir „ePayments“ vadovas, ir Londone licencijuotos elektroninių pinigų įmonės „Moorwand“ direktorius. Tiesa, šias pareigas, kaip ir postą „ePayments“ įmonėje, jis paliko šių metų kovą.

Bendrovė „Moorwand“ 2019 metų pavasarį atidarė padalinį ir Lietuvoje.

Tarptautinės investuotojų interesus ginančios organizacijos „Europos lėšų atgavimo iniciatyva“ žiniomis, skelbiamomis nepriklausomame portale „FinTelegram“, „Moorwand“ taip pat nepasižymi nepriekaištinga reputacija.

Portalas jau porą metų viešina informaciją apie galimą įmonės vaidmenį didelio masto investuotojų apgavystėse tiek vykdant prekybą binariniais opcionais, tiek dalyvaujant kitose sukčiavimo schemose.

Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad bendrovės „Moorwand“ pavadinimas figūruoja ir Danijos kooperatyvinio banko „Kobenhavns Andelskasse“ pinigų plovimo istorijoje. Jo veiklą dar 2018 metais sustabdė Danijos finansų rinkos priežiūros institucija, pareiškusi, kad bankas nesilaikė pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

Auditą atlikusi tarptautinė bendrovė KPMG nustatė, kad „Kobenhavns Andelskasse“ nežinojo trijų didžiausių savo įmonių klienčių savininkų. Kaip skelbiama, šios įmonės per banką atlikdavo daugiausia mokėjimų skirtingomis valiutomis.

Auditorių ataskaitoje taip pat pažymėta, kad šios įmonės buvo „Moorwand“, jos antrinė konsultacinė įmonė „UPC Consulting“ ir kita mokėjimų įmonė „Chargepay“.

Skelbiama, kad 2017–2018 metais per „Kobenhavns Andelskasse“ buvo atlikta transakcijų, kurių suma viršija 4 milijardus dolerių (3,5 mlrd. eurų), o didžioji dalis jų atkeliavo iš užsienyje esančių klientų.

Įdomu tai, kad vienas iš Danijoje veikusio banko akcininkų yra Waelas Sulaimanas Almare – asmuo, kuris taip pat yra Britanijoje registruotos mokėjimų įmonės „Moorwand Limited“ bendraturtis ir Lietuvoje įsteigtos „Moorwand Lithuania“ dabartinis vadovas.

Tarp klientų – rusų įmonės

Mokėjimų įmonė „ePayments“ turi licenciją Didžiojoje Britanijoje, tačiau ją valdo Džersio saloje registruota bendrovė „ePayments Holdings Ltd.“. Kadangi tai yra lengvatinių mokesčių zona, galutinių naudos gavėjų sąrašas nėra skelbiamas.

Tačiau viešai prieinamuose šaltiniuose nurodoma, kad bendrovės pagrindinis akcininkas ir įkūrėjas, viešojoje erdvėje prisistatantis Maiko Rymanovo vardu, yra Didžiosios Britanijos pilietybę turintis Mikhailas Rymanovas.

Vis dėlto pilietybė neturėtų klaidinti. Mat po FCA skirto „ePayments“ veiklos apribojimo viešumoje pasirodė informacija, kad tiek ši įmonė, tiek jos savininkas yra siejami su Rusija.

Internete skelbiama, kad M.Rymanovas 1990–1996 metais mokėsi Maskvos valstybinėje mokykloje.

Dar daugiau klausimų dėl šios „fintech“ įmonės sąsajų su Rusija kelia jos pačios svetainėje skelbiama informacija, kad bendrovė bendradarbiauja ir teikia paslaugas tokioms Rusijos kompanijoms kaip „Yandex“ bei Ukrainoje į sankcijų sąrašą įtraukta įmonė „Webmoney“.

„Lietuvos rytas“ jau anksčiau rašė, kad „Webmoney“ antrinei bendrovei „Settek“ Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje išdavė sąlyginę elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Tiesa, birželio viduryje Lietuvos bankas įmonės akcininko prašymu ją panaikino, nes bendrovė nepradėjo vykdyti veiklos ir neteikė licencinių mokėjimų paslaugų.

Tuo metu apie bendrovės „Yandex“ grėsmę Lietuvoje skelbta dar 2018 metais, kai ji čia pradėjo teikti pavežėjimo paslaugas. Žiniasklaidoje ne sykį buvo skelbta, kad kompanijos įkūrėjas Arkadijus Voložas turi ryšių su Kremliumi.

Jis dirbo Rusijos prezidento Boriso Jelcino administracijos vadovu, o šias pareigas kelerius metus ėjo ir vadovaujant Vladimirui Putinui.

Tuomet Valstybės saugumo departamentas rekomendavo nesinaudoti „Yandex. Taxi“ programėle Lietuvos kariams, valstybės tarnautojams, žurnalistams, teisėsaugos pareigūnams, taip pat asmenims, kurie dažnai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją.

Sutartį nutraukė tik po poros mėnesių

Nors nei britų sustabdyta „ePayments“, nei pinigų plovimo skandaluose minima „Moorwand“ Lietuvos banko išduotų licencijų nėra gavusios, abi turi padalinius Lietuvoje ir čia aktyviai samdo specialistus, reklamuoja savo teikiamas paslaugas.

Be to, nors šios bendrovės nėra licencijuotos Lietuvoje, centrinis bankas joms leidžia naudotis savo valdoma SEPA mokėjimų sistema „Centrolink“.

Pastaroji suteikia galimybę per Lietuvos centrinio banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams.

Ar buvo užtikrinta, kad per šias įmones bei „Centrolink“ nepasisavintos „OneCoin“ projekto aukų lėšos? Lietuvos banko atstovų atsiųstame atsakyme pažymima, kad „OneCoin“ gyvavo iki 2017 metų pabaigos, o pastarosios įmonės prie sistemos prisijungė tik pernai rudenį.

„Tuo metu jos abi turėjo galiojančias licencijas, iš Jungtinės Karalystės priežiūros institucijos nesulaukėme jokios informacijos ar įspėjimų, jų nebuvo gauta ir iš teisėsaugos institucijų“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.

Kai FCA kone vasarį sustabdė „ePayments“ veiklą, Lietuvos banko teigimu, jos mokėjimai „Centrolink“ sistemoje buvo apriboti.

Tačiau nuo pačios „Centrolink“ ji buvo atjungta tik balandį, kai centrinis bankas nutraukė sutartį su šia bendrove.

Vartai atsiveria visiems?

„Nutiesėme greitkelį, nuėmėme greičio ribojimo ženklus ir atvėrėme vartus“, – taip 2017-aisiais pristatydamas „Centrolink“ sistemą kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas, atsakingas už priežiūros, mokėjimo sistemų, tyrimų sritis.

Tuomet jis teigė, kad prieiga prie sistemos suteikiama įmonėms tik po itin kruopščios atrankos, o pažeidusiųjų taisykles laukia griežtos sankcijos.

Tačiau šie vartai kartais praveriami ir rimtų įtarimų keliančioms „fintech“ kompanijoms. Juolab kad už naudojimąsi „Centrolink“ sistema jos turi mokėti. Tiesa, kiek už tai Lietuvos bankui atseikėjo „ePayments“ ir „Moorwand“, lieka neaišku – anot centrinio banko atstovų, tai yra konfidenciali informacija.

Ir tai ne pirmosios pinigų plovimo istorijose minimos „fintech“ įmonės, kurios naudojasi „Centrolink“.

„Lietuvos rytas“ anksčiau rašė apie kitą prie šios sistemos prisijungusią „fintech“ įmonę „iCard AD“ bei jos įkūrėją bulgarą Christo Georgijevą. Jo valdomam „SataBank“ Maltos finansų žvalgybos analizės tarnyba buvo skyrusi 3,5 mln. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Tačiau tuomet Lietuvos banko atstovai tvirtino neturį pagrindo manyti, kad akcininkas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

„ePayments“ bei „Moorwand“ vadovavusio R.Courtneidge’o reputacija, panašu, irgi buvo laikoma tinkama. Lietuvos banko tvirtinimu, informacija apie įmones tikrinama tiek viešojoje erdvėje, tiek specializuotose informacinėse sistemose, teikiant paklausimus šalies specialiosioms tarnyboms ar netgi užsienio šalių priežiūros ir kitoms nepriklausomoms institucijoms.

Tačiau lieka neaišku, kaip buvo atliekamas šių bendrovių patikrinimas.

Nors jos leidimus jungtis prie „Centrolink“ gavo tik pernai rudenį, jau ir iki tol viešojoje erdvėje apie jas buvo paskelbta nemažai prieštaringos informacijos.

Beje, ji prieinama ir be specializuotų informacinių sistemų ar specialiųjų tarnybų pagalbos, o paprasčiausios internetinės paieškos būdu.