Seime birželio 29-ąją nebuvo priimtas įstatymas, kuris draudžia žmonėms grybauti ir uogauti privačiuose miškuose ir žemėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo sodybų.
Balsavimo Seime metu užsiregistravo 58 Seimo nariai. 53 balsavo už, 1 prieš, 4 susilaikė. Įstatymas kol kas nepriimtas pritrūkus balsų, sprendimas nukeltas rudens sesijai.
Nori, kad viskas liktų kaip anksčiau
„Iki šiol buvo tokia galiojanti nuostata, tai čia nieko naujo. Tik tiek, kad dabar naujame projekte ji buvo išbraukta, o mes norėtume ją palikti, nes ji galiojo jau virš 20 metų ir jokių problemų nekėlė“, – tikina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys V.Rinkevičius.
Jis teigia besiremiantis Konstitucijos 23 straipsniu, kuris skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama ir ją saugo įstatymai. „Nuosavybę reikia apsaugoti, kad be savininko sutikimo kas nori ir kada nori negalėtų vaikščioti privačioje valdoje – aš jau nekalbu apie miškus, toliau nuo namų.
Miškuose, toliau nuo namų valdos, galima rinkti miško gėrybes, bet tik ne namų valdoje be savininko leidimo“, – griežtai nusiteikęs Seimo narys.
„Galiojo viskas, ką aš siūlau – niekas nesikeičia. Nemanau, jog, jei mes pratęsime tą pačią galiojančią nuostatą, staiga iškils problemų. Mes čia norime grįžti į socializmą – Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, mes pasirinkome rinkos ekonomikos-privačios nuosavybės kelią. O dabar norime grįžti į socializmą – privati nuosavybė yra niekas, kas nori eina kur nori“, – portalui lrytas.lt sako V.Rinkevičius.
Anot politiko, Vakarų Europoje privati nuosavybė reglamentuojama gerokai griežčiau, o Lietuvoje dar nėra taip saugoma. „Net kaimyninėje Latvijoje į tai žiūrima kur kas griežčiau“, – atkreipė dėmesį jis.
Gėrybių niekas negrobia
„Man kelia juoką tokie pertekliniai valstiečių draudimai – jie jau užsižaidžia. Pirmiausia: kas išmatuos tą 100 metrų? Antra: niekad nesame girdėję jokių skundų, kad koks grybautojas ateitų į sodybos teritoriją ir išrinktų grybus ar išskintų uogas“, – portalui lrytas.lt sako Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Sergejus Jovaiša.
Jo teigimu, dažnai patys savininkai savo žemėse nei augina grybų, nei užsėja uogų. „Tad kodėl jie turėtų drausti rinkti miško gėrybes, kurios jiems iš tiesų net ir nepriklauso – tai kaip ir valstybės turtas, kuris priklauso visiems. Tvarkingas grybautojas ar uogautojas juk nepadarys didelės žalos tai žemei“, – įsitikinęs S.Jovaiša.
Seimo nariui nesuprantamas ir siūlymas dar atsiklausti sodybų savininkų leidimų, ar galima rinkti gamtos gėrybes. „Įsivaizduokime: grybautojai 6 val. ryto pasibeldžia į sodybos langus, prikelia visą šeimyną ir paklausia: „Ar jūs leidžiate mums pagrybauti?“. Jau pats įstatymo vykdymas būtų ištisas paradoksas.
Be to, aš pats žinau keletą vietų, kur miškuose išsimėčiusios kelios sodybos. Tai jeigu aš apeisiu vieną sodybą 100 m atstumu, paskui kitą ir dar kitą, tai aš taip galiu ir kilometrą tuščiai nueiti“, – pateikia pavyzdžių jis.
S.Jovaišos teigimu, jeigu žmogus ir pasisodina kokių riešutų, tai jis juos sodina gerokai arčiau sodybos. „Galų gale, gi gali pakabinti kokią lentelę: „Mielieji miško svečiai, galite čia paviešėti, bet neskabykite mano triūso vaisių“.
Bet užteks tų gėrybių visiems – gi nėra pas mus su maišais vaikštančių, grobiančių tas gėrybes ir vežančių kažkur pardavinėti. Pasirenka tiek, kiek paneša, ir gana. Juk turi tie grybautojai ir uogautojai tos kultūros ir supratimo“, – tikina Seimo narys.
Situacija – dviprasmiška
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) valdybos pirmininkas Juozas Ravinis mano, kad prieš priimant įstatymo pataisas reikia gerai pagalvoti apie privataus miško paskirtį. „Nežinau, kiek tokiame miške galima užsiimti ūkine veikla, bet, jeigu ten žmogus augina kokius riešutus, mėlynes pardavimui, tai aišku nemalonu, kad bet kas gali ateiti ir nuskinti.
Tokiu atveju, toks įstatymas, skirtas apsaugoti derlių, būtų logiškas. Bet jeigu natūraliai tame miške auga grybai, uogos, tai neleisti žmonėms tomis gėrybėmis pasinaudoti irgi būtų neprotinga“, – svarsto jis.
J.Ravinis portalui lrytas.lt sako, kad situacija – labai dviprasmiška. „Čia jau turbūt norima kažkokiam konkrečiam objektui pritaikyti įstatymą. Labai sudėtingas dalykas – yra ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Reikia įsigilinti, žiūrėti, kokie įstatymo tikslai. Bet iš kitos pusės – ar reikia čia smulkintis dėl kažkokių vienetinių atvejų?“ – abejoja LSBA pirmininkas.
