Kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais beveik 26 tūkst. daugiau darbuotojų atleista nei priimta, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 20 tūkst. darbuotojų daugiau priimta nei atleista, ketvirtadienį pranešė „Sodra“.

Anot „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės, nedarbas vis dar auga: gegužę nedarbingumo išmokas gavo 76 tūkst. žmonių, birželį – 81 tūkst. žmonių.

„Šis augimas gali lėtėti, nes anksčiau buvę bedarbiai, nedarbo išmokų gavėjai, kuriems baigėsi 9 mėnesių terminas, nebebus nedarbo išmokų gavėjais.

Ir jei jiems nepavyksta susirasti darbo, jie patenka į kitą valstybės pagalbos sistemą, kuri nebėra „Sodros“ biudžete – tai yra darbo paieškos išmokos“, – kalbėjo J.Varanauskienė.

Tuo metu vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus neatskaičius mokesčių.

„Toks pats buvo ir balandį.

Kita vertus, jei vertintume dar vieną dedamąją – tai, kad svarbus ir apdraustųjų skaičius, tai yra asmenų, kurie gauna atlyginimus ir už kuriuos mokamos įmokos, matome, kad gegužę visą dieną dirbančiųjų yra beveik 50 tūkst. asmenų mažiau. Tai turi įtakos darbo užmokesčio fondui, kuris yra svarbiausias „Sodrai“, – sakė J.Varanauskienė.

Moterys nukentėjo labiau

Labiausiai neigiamas priėmimų ir atleidimų balansas buvo vyriausių 56–60 metų amžiaus grupėje (3400) ir priešpensinio bei pensinio amžiaus (61 – 65 metų) amžiaus grupėje (beveik 5000).

Palankiausias (nors ir neigiamas) priėmimų atleidimų balansas 31 – 45 metų amžiaus grupėse (tačiau didelė dalis šių asmenų buvo nedarbingume dėl vaiko priežiūros).

Nors karantino laikotarpiu tiek vyrų, tiek moterų atleista daugiau nei priimta, „Sodros“ duomenimis, moterys nukentėjo labiau – jų atleista 16 tūkst. daugiau nei priimta, kai vyrų priėmimų ir atleidimų balansas siekė -10 tūkst.

Pavyzdžiui, gegužę moterų vis dar atleista 2,1 tūkst. daugiau nei priimta, o vyrų – 700 daugiau priimta, nei atleista.

Rezervo nepritrūks

Karantino metu dėl sumažėjusių įplaukų ir padidėjusių išlaidų „Sodrai“ pradėjus naudoti sukauptą rezervą, fondo vadovė sako, kad rezervo ne tik nepritrūks, bet liks dar 100 mln. eurų.

„Karantinas truko tris mėnesius, dar du mėnesius lauksime. Yra galimybė paveiktiems verslams nemokėti arba atidėti socialinio draudimo įmokas. Ligos išmokas, kurios susijusios su pandemine situacija, kompensuos Vyriausybė iš valstybės biudžeto“, – sakė J.Varanauskienė.

„Visa tai susumavus skaičiuojame, kad metų pabaigai „Sodros“ rezervo ne tik kad nepritrūks, bet liks dar 100 mln. eurų“, – pridūrė ji.

Anot J.Varanauskienės, darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančių žmonių skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, šiemet bus 0,8 proc. mažesnis nei pernai, nedarbo lygis sieks apie 9,5 proc.

„Sodros“ rezerve iki krizės buvo sukaupta apie 600 mln. eurų, Vyriausybės leidimą jas naudoti ji gavo gegužės pabaigoje.

Seimo patvirtintos „Sodros“ šių metų biudžeto pajamos yra 4,894 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,55 mlrd. eurų.

Pajamos išliko stabilios

„Sodra“ karantino laikotarpiu išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, gegužę išliko stabilios, tačiau prie to prisidėjo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas.

Vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus neatskaičius mokesčių – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau, palyginti, pirmaisiais šių metų mėnesiais iki karantino metinis darbo pajamų augimo tempas viršijo 11 proc.

Be to, beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei pernai.

Gelbėjo ligos išmokos

Šių metų kovą – gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20 tūkst. daugiau darbuotojų buvo priimta negu atleista.

Ligos išmokas dėl epideminės situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu ženkliai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.

Iš viso dėl epideminės situacijos „Sodra“ jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, o per karantino laikotarpį – 206 mln. eurų, kai, palyginti, pernai per visus metus ligos išmokos siekė 311 mln. eurų.

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9 proc. jų (apie 10 tūkst.) buvo atleisti.

Tendencijos

Gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1390), jis buvo ženkliai palankesnis, negu balandį, kai atleista 14 160 tūkst. darbuotojų daugiau negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrai įžengė į teigiamą teritoriją (+700).

Be to, praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.

Gegužę stebima nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista – ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.

Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis – gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado nei atrado vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.

„Karantinas turės įtakos „Sodros“ biudžetui. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skyrėme daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėjome 311 mln. eurų. Augs ir išlaidos nedarbo išmokoms.

Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes „Sodros“ įplaukas“, – sako J. Varanauskienė.