Ekstremaliosios situacijos valdymo centro sprendimu kino teatruose po karantino liko galioti tokie apribojimai, kurie leis žiūrovais užpildyti vos ketvirtadalį salės ir mažiau. Tai, pasak kino industriją vienijančių asociacijų, pastarųjų metų investicijas į aukštos kokybės lietuviško kino kūrinius pavers nuostolingomis ir gali sužlugdyti industriją.
Po karantino kino teatruose privalomai galiojančiuose apribojimuose numatytas reikalavimas užtikrinti, kad žiūrovai sėdėtų 2 metrų atstumu arba būtų su kaukėmis. Tuo tarpu kitoms laisvalaikio veikloms tokių apribojimų neliko.
Lietuvos kino platintojų asociacija ir Lietuvos kino rodytojų asociacija, vienijančios daugumą prie šalies kino kūrimo, platinimo bei populiarinimo prisidedančių organizacijų, raštu kreipėsi į Vyriausybę bei Sveikatos ministeriją, argumentuodamos, kad saugumo reikalavimai kino teatrams pertekliniai.
Dauguma šalių, kurie atidarė kino teatrus, turi prievolę išlaikyti 1 metro atstumą, žiūrovus sodinant šachmatine tvarka. Tai leidžia išnaudoti bent 50 proc. salės.
Tuo tarpu Lietuvoje dabar privalu išlaikyti 2 metrų atstumą tarp žiūrovų, tai reiškia, kad žiūrovai galėtų būti sodinami kas 3,5 kėdę ir kas antrą eilę sumažinant žiūrovų skaičių atskirose salėse iki 15 – 20 žmonių. Asociacijos sako kol kas reakcijos nesulaukusios.
„Kino rodytojų asociacija jau karantino pradžioje siuntė raštus ir prašymus leisti dalyvauti diskusijose, kaip geriau užtikrinti kino žiūrovų saugumą salėse, bei suderinti geriausią momentą kino teatrų veiklos atnaujinimui.
Deja, į tokias diskusijas pakviesti nebuvome. Vietoje to sulaukėme įvairių pažadų, o mūsų veikla buvo prilyginta atskirų renginių organizavimui. Toks veiklos vertinimas neatitinka kino teatrų veiklos esmės“, – tvirtino Raimundas Bilinskas, Lietuvos kino rodytojų asociacijos atstovas.
R.Bilinskas diskriminuojančiu vadina sprendimą, verčiantį kino seanso metu dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Pasak jo, kino teatrai to užtikrinti nepajėgūs, todėl jiems lieka galioti 2 metrų atstumo reikalavimas, leidžiantis parduoti tik kas 5-ą kėdę.
„Su tokiais reikalavimais, mes negalime tinkamai atnaujinti veiklos, sulaukti naujų filmų premjerų. Toks veiklos ribojimas ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelių nuostolių visam kino teatrų sektoriui, todėl yra nepriimtinas, kuomet kitos laisvalaikio veiklos – boulingai, restoranai, nuotykių ir pramogų parkai – atnaujina veiklą be analogiškų apribojimų“, – sako R.Bilinskas.
Anot jo, kino teatrai, suprasdami susidariusią situaciją, nori dirbti saugiai ir tai užtikrinti galima išlaikant tarp žiūrovų 1 metro atstumą, susodinant juos šachmatine tvarka. Pažymėtina, kad tokia praktika atitinka Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas dėl 1 metro socialinės distancijos bei kitų vakarų Europos valstybių praktiką. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Norvegijoje yra taikytinas 1 metro atstumo tarp žiūrovų reikalavimas, o veido kaukių dėvėjimas yra rekomendacinio pobūdžio. Estijoje kaukių dėvėjimas kino teatruose taip pat yra neprivalomas ir leidžiama šachmatinė žiūrovų išdėstymo sistema.
„Kino platintojai įsigijo filmų licencijas ar finansavo Lietuviškų filmų gamybą dar gerokai prieš COVID19 sukeltą krizę, todėl investicijų atsipirkimas galimas tik sulaukiant prieš krizinio žiūrovų skaičiaus.
Jau trečias mėnuo itin menkas arba jokių pajamų negaunantys platintojai, dėl kino rodytojus diskriminuojančių apribojimų, stumiami į nepavydėtiną padėtį, kuomet net ir atnaujinus veiklą filmų leidyba bus nuostolinga.
Kino teatrai yra pasirengę užtikrinti šachmatinį žiūrovų išdėstymą, bei taiko kitas būtinas priemones, todėl esame įsitikinę, kad numatytas 2 metrų atstumo tarp žiūrovų laikymasis yra perteklinis, bei žlugdantis itin nukentėjusią kino industriją“, – sako Lietuvos kino platintojų asociacijos vadovas, „ACME Film“ direktorius Audrius Dūdėnas.
Smūgis kino industrijai teko labai nepalankiu metu – kūrėjai ir gamintojai pažymi, kad kaip tik prieš karantiną lietuviškas kinas išgyveno atgimimą, buvo ryžtasi investuoti į labai aukštos kokybės juostas. Jų premjeros kaip tik laukė eilėje, kai šalį užgriuvo pandemija.
„Mes pristatinėjame puikų lietuvišką filmą NOVA LITUANIA. Filmas labai aktualus, geras įkvėpimas būtų Lietuvai šiais pavojaus laikais. Bet su tokiais valdžios sprendimais, negalės žmonės jo pamatyti plačiai.
Mažų mažiausia keista, kad valstybė investuoja į kiną, nori šviesti visuomeninę, bet kita ranka uždaro duris. Labai tikimės, kad greitu metu atsakingi valdžios atstovai atsižvelgs į kino industrijos specifiką ir pakeis sprendimus – ne tik kino industrijos, bet ir visuomenės labui“, – sakė kino platintojas, prodiuseris Mantvidas Žalėnas.
Kino rodytojų ir kino platintojų asociacijų atstovai pažymi, kad jie supranta išliekančią koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės riziką, nes nėra atmestina ir antros sergamumo liga bangos pasireiškimo galimybė. Todėl kino teatrai taiko ir taikys visas būtinas priemones, kurios iš esmės atitinka kitoms ūkinėms veikloms numatytas sąlygas.
