Galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą.
„Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus. Beveik pusės namų ūkių pajamos sumažėjo, panaši jų dalis tokiems finansiniams išbandymams nebuvo pasirengę.
Kaip rodo apklausos duomenys, bent 3 mėnesius leidžiančių pragyventi santaupų per karantiną neturėjo daugiau nei 40 proc. namų ūkių“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, karantino metu 48 proc. namų ūkių finansinė situacija žymiai nepakito, o 7 proc. nurodo tuo metu galėję pasidžiaugti išaugusiomis pajamomis.
Smūgis − mažiausiai uždirbantiems
Panašu, kad įvestas karantinas ir dėl to apribotas ekonominis aktyvumas labiausiai finansiškai paveikė uždirbančius mažiau.
„Pajamų sumažėjimą pajuto daugiau nei 50 proc. tų namų ūkių, kuriuose vienam nariui tenka iki 300 eurų pajamų per mėnesį. Tuo metu namų ūkiai, kurių vienam nariui tenka 700 eurų ir daugiau pajamų per mėnesį, karantino finansinius iššūkius atlaikė geriau − tik kas ketvirtas iš jų susidūrė su sumenkusiomis pajamomis“, – komentuoja „Swedbank“ atstovė.
Pasak J. Cvilikienės, nedideles pajamas gaunantys gyventojai turi mažiau galimybių atsidėti pinigų taupymui, todėl netikėtai užklupę ekonominiai sunkumai jiems gali tapti sudėtingu išbandymu.
„Šiems gyventojams itin aktuali tampa valstybės suteikiama pagalba specialių išmokų forma ar padidinant neapmokestinamąsias pajamas. Be to, jei jų pajamos yra sumažėjusios ir nesiekia tam tikro minimalaus didžio, jie turėtų kreiptis dėl tikslinės savivaldybės paramos“, − sako „Swedbank“ finansų ekspertė.
Finansinis rezervas – išlaidoms padengti
Tiems gyventojams, kurių pajamos nėra mažiausios, tačiau karantinas juos užklupo be sukaupto finansinio rezervo, metas pradėti taupyti ir susikurti didesnį finansinį saugumą ateičiai.
„Šių gyventojų būsima finansinė pagalvė turėtų sudaryti mažiausiai 3 mėnesių išlaidų dydžio sumą. Optimalaus dydžio finansinis rezervas turėtų siekti 6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Tai leistų jaustis finansiškai užtikrintai, jei dėl vienų ar kitų priežasčių pajamos ateityje sumažėtų arba kurį laiką jos iš viso nebūtų gaunamos“, − sako J. Cvilikienė.
Pasak jos, tie gyventojai, kurių finansinė padėtis nepakito, darbo vieta išliko stabili, o turimų santaupų pakaktų bent 3 mėnesių pragyvenimui, atsargiai galėtų grįžti prie ankstesnių vartojimo įpročių.
„Tarp 7 proc. gyventojų, kurių pajamos per karantiną augo, yra ir tokių, kurie nurodo turintys ne tik pakankamą finansinį rezervą, bet ir atliekamų laisvų lėšų.
Šiems gyventojams pravartu įdarbinti pinigus ir auginti savo turtą, investuojant bei kuriant finansiškai saugesnę savo ir vaikų ateitį“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.
