Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Dienos tema“, teigė, kad Lietuvoje artimoje perspektyvoje suvaldytas ne tik sveikatos iššūkis, bet ir problemos užimtumo srityje. O Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas tiki, kad baubus matome ten, kur jų apskritai nėra.
„Tos neigiamos tendencijos, kurios pasirodė kovo pabaigoje-balandį, gegužę, atrodo, yra praktiškai stabilizavęsi. Turime netgi gana teigiamų ženklų. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu, 8 tūkst. daugiau žmonių priimta negu atleista.
Lygiai tą patį matome registruotų bedarbių tendencijose: per gegužę Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių skaičius neišaugo“, – komentavo ministras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais duomenimis, prastovose yra apie 70 tūkst. žmonių. Tačiau, ėmus taikyti subsidijas darbo užmokesčiui tų, kurie buvo prastovose, grįžtančiųjų iš prastovų daugėja.
„Gavome teisę naudoti „Sodros“ rezervą.
Tam yra kelios priežastys: „Sodros“ mokesčių atidėjimas – taip pat parama verslui, o verslas gana gausiai tuo naudojasi, todėl „Sodra“ netenka pajamų. Be to, reikia lėšų, kad galėtume padengti įsipareigojimus pensininkams, neįgaliesiems bei kitiems.
Kita dalis, dėl ko išaugo lėšų poreikis: ligos, nedarbingumo išmokos, vaikų priežiūros atostogos. Šias nedarbingumo lėšas turėtų kompensuoti valstybės biudžetas“, – aiškino L.Kukuraitis.
Rudenį šauksime – kur darbuotojai?!
Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas į esamą padėtį darbo rinkoje žvelgia optimistiškai.
„Manau, kad situaciją pernelyg išpučiame – baubus matome ten, kur jų nėra. Žmonių paklausus, ar jiems neramu dėl darbo, sulauksime atsakymo, kad neramu. Tačiau kaip paklausi, tokį atsakymą ir gausi“, – samprotavo profsąjungų atstovas.
Jis problemą įžvelgė darbdavių požiūryje: esą jie verčiau įsiveš užsieniečius, tačiau apie savo darbuotojus nepagalvos. „Jaunimas išvažiuoja, o vyresnio amžiaus darbuotojų, tų, kurie patikimiausi, kvalifikuočiausi, nenori. Čia matau mūsų darbdavių trumparegiškumą.
Įmonėse daugiausia darbuotojų – 40 metų ir vyresni. Jaunimas sudaro kur kas mažesnį skaičių: iš tų, kuriems iki 24 m., pagal darbo sutartis dirba tik apie 100 tūkst., o grupėje, kurioje darbuotojai virš 54 m. – 300 tūkstančių“, – skaičiavo R.Tamošauskas.
Vis dėlto jis, vertindamas, kas nutiko po 2008 m., kai iš Lietuvos masiškai emigravo gyventojai, pašnekovas spėjo, kad to paties reikėtų laukti ir dabar atsivėrus sienom. Tik šįkart keliai jau praminti, todėl „rudenį vėl šauksime – kur darbuotojai?!“
Juda iš inercijos
Kad mažėja prastovose esančių įmonių ir darbuotojų, patvirtino laidoje kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Kelias savaites pagal statistiką matėme, kad atleistųjų ir naujai priimtųjų į darbą balansas buvo pozityvus. Visa tai leidžia matyti, kad tragedijos nėra. Jei gerai suvaldysime pandemiją ir jei su karantinu susiję apribojimai bus laipsniškai mažinami, tikėtina, kad iki vėlyvo rudens problemų darbo rinkoje neturėtume turėti“, – prognozavo V.Janulevičius.
Vis dėlto vėlyvą rudenį ar žiemą gali atsitikti taip, kad ims mažėti gamybinių įmonių užsakymai. Mat kol kas, LPK atstovo tikinimu, daug kas juda iš inercijos, daug užsakovų buvo palikę avansus už prekes ir paslaugas.
Todėl sąlyginai gana greitas ekonomikos atsigavimas ilguoju laikotarpiu gali pasisukti kita puse: tikėtina, mažės perkamoji galia, trauksis automobilių pardavimai, stambesnių daiktų pardavimai. Tai gali pristabdyti ekonomikos variklį ir lemti mažesnę paklausą darbo rinkoje.
„Kad to neatsitiktų, tą laiką mums reikėtų išnaudoti labai racionaliai.
Dabar – labai geras laikas, kai galime nuotoliniu būdu apmokyti vyresnio amžiaus žmones. Auksinis darbuotojas šiandien – 30-40 metų, sukūręs šeimą, turinti vaikų, sėslus, tas, kuris nepabėgs. Jaunimas iki 30 m. dar nori pakeliauti, todėl gamybinės įmonės dažnu atveju netrokšta į juos investuoti žinių, nes tokie darbuotojai gali pakeisti gyvenamąją vietą, o tuo pačiu ir darbo vietą, – komentavo V.Janulevičius. -
Anksčiau ar vėliau mums pritrūks žmonių, tada turėsime dvi galimybes: arba atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, arba adaptuoti žmones naujai darbo rinkai. Dabar turime gerą pusmetį ar net metus paruošti žmones ateities specialybėms“.
Iššūkis vakar dienos vadovams
ISM docentas Modestas Gelbūda Žinių radijo laidoje kalbėjo apie tai, kad darbo rinkoje reikia ruoštis gana žymiems pokyčiams: pasikeis darbuotojų ir darbdavių nuostatos, be to, bus pokytis ir darbo rinkos charakteristikom, tokioms kaip darbo rinkos dydis, lankstumas, mobilumas, tarptautiškumas.
„Pandemija pakeitė nuostatas, kurių mes patys nebuvome pasiruošę keisti, nepaisant daugybės įrodymų, nepaisant to, kas vyksta pažangiose pasaulio šalyse. Nuotolinis darbas buvo laikomas ne toks kokybiškas ir produktyvus.
Jei pasikeis mūsų nuostatos ir elgsena, kaip mes dirbame ir kaip keliame kompetencijas, atsiras didelės pasekmės daugeliui kitų dalykų. Tarkime, ir darbuotojams, ir įmonėms, jei bus įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, dings būtinybė keltis į didmiesčius“, – svarstė M.Gelbūda.
Anot jo, pažangi vadyba kalba apie tai, kad darbuotojais reikia pasitikėti, o už tai darbuotojai turi atsilyginti darbo rezultatais. Todėl, pasak ISM docento, tos organizacijos, kurios norės darbuotojus itin kontroliuoti, juos praras. O tie, kurie sukurs pasitikėjimo aplinką, susidėlios tinkamas paskatas, kad darbuotojai galėtų pasiekti rezultatų, turės stiprų argumentą perviliojant talentus, kurie nemėgsta būti kontroliuojami.
„Organizacijos gali netekti savo savarankiškiausių darbuotojų. O didžioji dalis ir nemėgsta būti kontroliuojami. Tai bus iššūkis vakar dienos kirpimo vadovams, kurie remiasi kontrole kaip pagrindiniu principu, žiūri per petį“, – įspėjo M.Gelbūda.
