„Natūralu, kad sustojus ekonomikai sureagavo tiek paskolų gavėjai, tiek finansų įstaigos – buvo persitarta dėl panašiai 250 mln. eurų vertės būsto paskolų arba per 5 tūkst. paskolų, skaičiuojant vienetais“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Nors balandis, jo žodžiais tariant, nekilnojamojo turto rinkai buvo juodas mėnuo, kai būsto paklausa krito 50 proc., būsto kainos nesumažėjo.
O štai nuomos kainos keitėsi: bent Vilniuje jos per balandį-gegužę vidutiniškai krito 5-10 proc.
Ar tokios tendencijos persiduos būsto kainoms, V.Vasiliauskas nesiėmė prognozuoti, tačiau neatmetė, kad tokia tikimybė yra. Tai priklausys nuo vystytojų likvidumo, nuo ekonomikos atsigavimo ir kitų faktorių.
Naujausi iš bankų gauti duomenys rodo, kad daugėja vadinamų būsto turistų – tų asmenų, kurie teiraujasi apie galimybes finansuoti būsto sandorį, tačiau tai nevirsta galutinėmis sutartimis. Tokių klientų skaičiai dabar viršija įprastą vidutinę prieš karantiną buvusią mėnesio statistiką.
„Vis dėlto situacija būsto rinkoje šiuo metu, lyginant su 2008 m., gerokai kitokia. Lietuvos banko vertinimu, kalbant apie ekonomikos santykį su būsto kainomis, 2008 m. būsto kainos buvo panašiai ketvirtadaliu pervertintos. Tuo metu pernai, 2019 m., jos buvo 5 proc. mažesnės už tikrąją vertę.
Tai reiškia, kad būsto kainos 2019 m., palyginus su ekonomikos augimu, galėjo būti 5 proc. didesnės ir tai dar būtų laikoma sveika situacija. Tuo metu 2008 m. būsto kainos buvo 25 proc. didesnės nei turėjo būti pagal tuometę ekonominę situaciją“, – aiškino Lietuvos banko vadovas.
Dabar paskolų išdavimas auga tvariai su ekonomika – disbalansų rinkoje nematyti, todėl, kaip teigė V.Vasiliauskas, kalbėti apie burbulus neverta.
Šiuo metu Vilniuje neparduotų būstų yra apie 3,5 tūkst. Nekilnojamojo turto plėtotojų portfelis bankų paskolų portfelyje sudaro apie 30 proc., o jų likvidumo situacija, Lietuvos banko vertinimu, nebloga.
Visa tai leidžia teigti, kad staigių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje būtų sunku tikėtis.
