Vyresnio amžiaus dirbantieji baiminasi, kad dėl pandemijos sukeltų ekonominių sunkumų darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe, nes sveikatos požiūriu vyresni gyventojai atsiduria didesnėje rizikoje.

Dėl šios priežasties Seime pritarta naujai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvai ekstremalios situacijos ar karantino metu mokėti darbdaviams subsidijas už į prastovas išleistus vyresnio amžiaus darbuotojus. Taip vyresni darbuotojai išlaikytų darbo vietas, kol įmonės sugrįš prie ankstesnių darbo apimčių.

Subsidijų dydžiai už 60 metų ir vyresnį darbuotoją, išleistą į prastovą per ekstremalią situaciją ar karantiną (galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai):

100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto.

Prastovos metu darbuotojui negalima mokėti mažiau nei minimalioji mėnesio alga, jeigu susitarta dėl visos darbo laiko normos.

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau gali prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc.

Visais atvejais maksimali riba už subsidijas po prastovų ar ekstremalios situacijos pabaigos – 607 eurų bruto, išskyrus atvejus, jeigu įmonė yra įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Tokiu atveju subsidijos lubos gali siekti 1214 eurų bruto. 

Sprendimas pasiūlyti subsidijas už vyresnio amžiaus į prastovas išleidžiamus darbuotojus yra vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto plano vyresnio amžiaus grupės piliečiams, kuriems COVID-19 pandemija galėjo turėti didesnės neigiamos įtakos nei kitoms gyventojų grupėms.

Kitos priemonės apima emocinės pagalbos linijos senjorams finansavimą, vyresnio amžiaus asmenų skaitmeninio raštingumo ugdymą, intensyvesnį ir taiklesnį paslaugų teikimą savivaldybėse, nevyriausybinių organizacijų ir savanorių nukreipimą dirbti su vyresnio amžiaus asmenimis.

Kas dar nauja dėl subsidijų ir darbo paieškos išmokų?

Skelbti darbuotojams prastovas ir prašyti subsidijų iš Užimtumo tarnybos darbdaviai galės ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai. Šiuo atveju kalbama tiek apie 90 ar 70 proc. dydžio subsidijas darbo užmokesčiui, kai darbuotojui paskelbiama prastova ir mokama ne mažiau nei minimali alga už etatą, tiek apie subsidijas už vyresnius nei 60 metų darbuotojus.

Taip daroma atsižvelgus į galimybę, kad pasibaigus karantinui ne visi darbdaviai pilnu pajėgumu galės suteikti darbo darbuotojams. Tai reiškia, kad subsidijų gavimo terminas išsitęsia.

Darbdaviai galės pasirinkti, kokias subsidijas gauti, kai įdarbinami Užimtumo tarnybos siunčiami remiami bedarbiai – neįgalieji, ilgalaikiai, jauni ar vyresnio amžiaus bedarbiai ir panašiai. Nesant karantino už tokius darbuotojus paprastai mokamos 75 proc., 60 proc. arba 50 proc. dydžio subsidijos, priklausomai nuo tikslinės grupės (tokios subsidijos egzistuoja jau seniai). O padedant išeiti iš karantino įtvirtintos kas du mėnesius mažėjančios 100-50-30 proc. subsidijos už dirbantį darbuotoją. Darbdavys galės rinktis naudingesnį variantą.

Laikina darbo paieškos išmoka Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams bus pradedama mokėti nepasibaigus karantinui ir galės būti mokama 6 mėn. nuo įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau kaip iki šių metų pabaigos.

Be to, laikina darbo paieškos išmoka nebus mažesnė, jeigu žmogus gauna kurią nors socialinio draudimo pensiją ar išmoką, šalpos išmoką, valstybinę pensiją, rentą ir panašiai. Kitaip tariant, žmogui gaunant ligos išmoką arba valstybinę pensiją, darbo paieškos išmoka bus ne 42 eurai, o 200 eurai.

Laikiną darbo paieškos išmoką žmonės gaus iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai jiems baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio, kuris jį atleido iš darbo.

Tas pats bus taikoma, kai asmuo kreipiasi dėl įprastos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kuri priklauso, kai žmogus turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių. Tokia pataisa priimta dėl to, kad kai kuriais atvejais atleistiems iš darbo žmonėms darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet jos neišmokamos iškart.

Visi šie pakeitimai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas.